Daugelis žmonių, perkopę keturiasdešimties metų ribą, susiduria su netikėtu ir iš pradžių kiek erzinančiu reiškiniu: skaitant knygą, naršant išmaniajame telefone ar bandant įžiūrėti smulkų restorano meniu šriftą, tekstas tampa susiliejęs ir sunkiai įskaitomas. Natūralus instinktas, kuris padeda šioje situacijoje – tiesiog atitraukti tekstą toliau nuo akių. Šis reiškinys visuomenėje dažnai šmaikščiai vadinamas „per trumpų rankų“ sindromu, tačiau oftalmologai ir medicinos specialistai jam turi tikslų klinikinį terminą. Tai – presbiopija, natūralus su amžiumi susijęs regėjimo pokytis, kurio išvengti nepavyksta nė vienam, nepriklausomai nuo to, ar žmogus visą gyvenimą džiaugėsi idealiu regėjimu, ar jau nešiojo akinius dėl trumparegystės ar toliaregystės.
Nors išgirdus žodį „presbiopija“ (kartais dar vadinamą senatviniu toliaregumu) gali kilti nerimas, labai svarbu suprasti, kad tai nėra akių liga ar patologinis sveikatos sutrikimas. Tai evoliuciškai nulemtas, visiškai natūralus fiziologinis senėjimo procesas, lygiai toks pat, kaip žilų plaukų atsiradimas, sąnarių nusidėvėjimas ar odos elastingumo sumažėjimas. Vis dėlto, suprastėjęs regėjimas iš arti gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę, sukelti diskomfortą darbe ir apriboti kasdienę veiklą. Todėl itin naudinga išsamiai suprasti, kodėl šie anatominiai pokyčiai vyksta mūsų akyse, kaip juos atpažinti pačioje ankstyvojoje stadijoje ir kokius moderniausius sprendimo bei korekcijos būdus šiandien siūlo šiuolaikinė oftalmologija.
Kaip vystosi presbiopija ir kas tuo metu vyksta mūsų akyse
Norint visiškai perprasti presbiopijos atsiradimo mechanizmą, pirmiausia reikia pažvelgti į sudėtingą ir žavingą žmogaus akies anatomiją. Mūsų akis veikia labai panašiai kaip fotoaparatas su automatiniu fokusavimu. Kad matytume aiškų ir ryškų vaizdą, į akį patenkantys šviesos spinduliai turi būti tiksliai sufokusuoti į tinklainę – šviesai jautrų nervinių ląstelių sluoksnį akies obuolio viduje. Pagrindinį vaidmenį šiame jautriame fokusavimo procese atlieka akies lęšiukas, esantis iškart už rainelės ir vyzdžio.
Jauname amžiuje akies lęšiukas yra itin skaidrus, minkštas ir lankstus. Aplink jį esantis specialus krumplyno raumuo gali lengvai ir greitai keisti lęšiuko formą. Kai žiūrime į toli esančius objektus, pavyzdžiui, į horizontą ar artėjantį automobilį, šis raumuo atsipalaiduoja, o lęšiukas tampa plokštesnis. Tačiau kai bandome sufokusuoti žvilgsnį į labai artimus objektus, pavyzdžiui, skaitomą knygą ar telefono ekraną, krumplyno raumuo susitraukia. Dėl šio susitraukimo sumažėja lęšiuką laikančių raiščių įtempimas, ir pats lęšiukas, būdamas labai elastingas, išsigaubia, tapdamas apvalesnis bei storesnis. Šis greitas formos pakeitimo procesas, leidžiantis aiškiai matyti iš arti, oftalmologijoje yra vadinamas akomodacija.
Bėgant metams, o ypač artėjant prie keturiasdešimtmečio, akies lęšiuko struktūra pamažu kinta ląsteliniame lygmenyje. Lęšiuką sudarantys specifiniai baltymai pradeda keistis ir tankėti, todėl lęšiukas palaipsniui praranda savo pradinį vandeningą elastingumą. Jis tampa kietesnis, stangresnis ir vis mažiau paslankus. Be to, su amžiumi natūraliai gali silpnėti ir pats krumplyno raumuo, prarasdamas dalį savo jėgos, nors moksliniai tyrimai rodo, kad pagrindinė presbiopijos priežastis vis dėlto yra paties lęšiuko sklerozė (sukietėjimas). Dėl šių fiziologinių pokyčių akis nebegali taip efektyviai ir greitai pakeisti lęšiuko formos, kad pakankamai stipriai laužtų šviesos spindulius iš artimo atstumo. Užuot susikirtę tiksliai ant tinklainės paviršiaus, šviesos spinduliai iš artimų objektų teoriškai susikerta erdvėje už jos, todėl žmogaus smegenis pasiekia susiliejęs, neryškus vaizdo signalas.
Pirmieji simptomai: kaip laiku atpažinti prasidedančią presbiopiją
Svarbu atkreipti dėmesį, kad presbiopija niekada neatsiranda per vieną naktį ar savaitę. Tai labai lėtas, laipsniškas procesas, kuris dažniausiai prasideda visiškai nepastebimai ir stiprėja bėgant mėnesiams bei metams. Nors dauguma žmonių ryškiausius, kasdienybę trikdančius pokyčius pajunta sulaukę 40–45 metų, pirmieji subtilūs signalai gali pasireikšti ir anksčiau, ypatingai jei žmogaus profesija reikalauja didelės ir nuolatinės regos įtampos (pavyzdžiui, IT specialistai, juvelyrai, siuvėjai). Oftalmologai išskiria kelis pagrindinius ir dažniausiai pasitaikančius simptomus, kurie išduoda prasidedančią presbiopiją:
- Poreikis atitraukti tekstą toliau nuo akių: Tai klasikinis ir pats akivaizdžiausias simptomas. Žmogus pastebi, kad knygą, žurnalą, planšetę ar išmanųjį telefoną tenka laikyti per ištiestos rankos atstumą tam, kad raidės taptų ryškesnės ir nustotų lietis.
- Neryškus matymas normaliu skaitymo atstumu: Objektai ir smulkus tekstas, esantys maždaug 30–40 centimetrų atstumu nuo veido (kas yra natūralus atstumas skaitymui), atrodo susilieję, išskydę ir praradę aiškius kontūrus.
- Stiprus akių nuovargis (astenopija): Ilgiau paskaičius, padirbus kompiuteriu ar atlikus smulkius buities darbus, akys tampa labai pavargusios, jas peršti, ašaroja arba, priešingai, atsiranda stiprus sausumo ir smėlio akyse jausmas.
- Dažnėjantys galvos skausmai: Nuolatinis ir dažnai nesąmoningas bandymas per prievartą sufokusuoti žvilgsnį į artimus objektus sukelia didelę įtampą akių bei kaktos raumenyse. Ši įtampa ilgainiui persiduoda ir pasireikšti kaip bukas galvos skausmas, dažniausiai lokalizuotas kaktos, antakių ar smilkinių srityje, ypač antroje dienos pusėje.
- Poreikis žymiai ryškesniam apšvietimui: Žmonės staiga pastebi, kad įprastam skaitymui vakare nebeužtenka foninės kambario šviesos. Norint aiškiai matyti tekstą, prireikia papildomos, ryškios stalinės lempos. Taip nutinka todėl, kad esant prastam apšvietimui, akių vyzdžiai išsiplečia, o tai fiziologiškai dar labiau sumažina akies fokusavimo gylį ir išryškina sukietėjusio lęšiuko trūkumus.
Ar įmanoma išvengti presbiopijos atsiradimo arba bent ją atitolinti?
Interneto platybėse ir įvairiuose sveikatos žurnaluose gausu straipsnių bei patarimų, siūlančių įvairius akių pratimus, specialias jogas akims, specifines dietas ar alternatyvios medicinos metodus, kurie esą gali padėti išvengti presbiopijos. Tačiau oftalmologai, optometrininkai ir mokslininkai šiuo klausimu yra griežti ir vieningi: kadangi presbiopija yra nulemta natūralių, biocheminių lęšiuko senėjimo ir struktūrinio kietėjimo procesų, jos visiškai išvengti ar sustabdyti neįmanoma jokiomis šiandien žinomomis prevencinėmis priemonėmis. Nėra jokių stebuklingų pratimų ar maisto papildų, kurie galėtų sugrąžinti sukietėjusiam lęšiukui jo jaunatvišką skaidrumą ir elastingumą.
Vis dėlto, tai tikrai nereiškia, kad turime nuleisti rankas ir visiškai ignoruoti akių priežiūrą. Nors paties fiziologinio lęšiuko senėjimo nesustabdysime, mes tikrai galime sumažinti papildomą akių įtampą ir išvengti labai ankstyvų, stiprių ar varginančių simptomų pasireiškimo. Reguliari akių mankšta, pavyzdžiui, pasaulyje itin populiari „20-20-20“ taisyklė, yra labai naudinga visiems, ypač ilgai dirbantiems kompiuteriu. Ši paprasta taisyklė reiškia, kad kas 20 minučių darbo reikia atitraukti akis nuo monitoriaus ekrano ir mažiausiai 20 sekundžių žiūrėti į bet kokį objektą, esantį už 20 pėdų (tai atitinka maždaug 6 metrus). Tai padeda bent trumpam atpalaiduoti įsitempusį krumplyno raumenį, skatina dažnesnį mirksėjimą (kas sumažina akių sausumą) ir mažina bendrą nuovargį, todėl presbiopijos simptomai darbo dienos pabaigoje gali tapti mažiau varginantys.
Taip pat svarbu paminėti, kad genetika ir asmeninė akių istorija vaidina tam tikrą vaidmenį šiame procese. Jei jūsų tėvai gana anksti pradėjo nešioti skaitymo akinius, didelė tikimybė, kad su tuo anksčiau susidursite ir jūs. Be to, oftalmologinė praktika rodo, kad asmenys, kurie visą gyvenimą buvo bent silpnai toliaregiai (bet galbūt nenešiojo akinių, nes jaunas lęšiukas tai kompensuodavo), presbiopijos simptomus iš arti pajunta žymiai anksčiau nei trumparegiai. Įdomus faktas yra tas, kad trumparegiai žmonės kartais gerokai ilgiau gali skaityti be specialių papildomų akinių, tiesiog nusiėmę savo įprastus, į tolį skirtus akinius. Taip yra todėl, kad jų akių optinė sistema iš prigimties yra per stipri ir geriau pritaikyta matyti būtent iš arti.
Šiuolaikiniai presbiopijos korekcijos būdai ir specialistų rekomendacijos
Susidūrus su presbiopija ir pajutus pirmuosius nepatogumus, jokiu būdu nereikia panikuoti ar liūdnai susitaikyti su suprastėjusia gyvenimo kokybe. Šiandieninė oftalmologija ir optometrija yra labai pažengusi sritis, siūlanti daugybę efektyvių, itin patogių ir modernių būdų, kaip kompensuoti prarastą lęšiuko elastingumą ir sugrąžinti puikų, aiškų regėjimą visais įmanomais atstumais.
Skaitymo akiniai ir progresiniai lęšiai
Pats paprasčiausias, pigiausias ir labiausiai paplitęs sprendimas – skaitymo akiniai. Jei žmogus iki tol neturėjo jokių regėjimo problemų ir toliau puikiai mato į tolį (pavyzdžiui, vairuojant), jam visiškai pakaks paprastų vieno židinio (monofokalinių) akinių. Jie bus naudojami tik specifinėse situacijose: skaitant knygą, siuvant, dirbant kompiuteriu ar naršant telefone. Šie akiniai veikia iš esmės kaip pritaikytas padidinamasis stiklas, kompensuojantis akies lęšiuko nepajėgumą tinkamai laužti šviesos spindulius iš mažo atstumo.
Tačiau situacija tampa gerokai sudėtingesnė ir reikalaujanti gudresnių sprendimų, jei žmogus jau daugelį metų nešioja akinius dėl trumparegystės, toliaregystės ar astigmatizmo. Tokiu atveju nuolatinis dvejų akinių kaitaliojimas – vienų į tolį, kitų iš arti – tampa nepaprastai varginantis ir erzinantis kasdienybės elementas. Tokiems pacientams optikos specialistai rekomenduoja progresinius akinių lęšius. Tai – aukštųjų optikos technologijų gaminys, kurio viename lęšyje yra kelios skirtingos optinės zonos, palaipsniui, tolygiai pereinančios viena į kitą be jokios matomos skiriamosios linijos (kaip būdavo senuose bifokaliniuose akiniuose). Viršutinė lęšio dalis yra skirta aiškiai žiūrėti į tolį, vidurinė dalis pritaikyta vidutiniam atstumui (pavyzdžiui, kompiuterio ekranui, prietaisų skydeliui automobilyje), o apatinė dalis – patogiam skaitymui iš arti. Nors smegenims ir akims prie progresinių akinių reikia šiek tiek laiko priprasti (adaptacijos periodas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių), ilgainiui jie suteikia didžiausią įmanomą komfortą ir leidžia žmogui visiškai pamiršti su amžiumi atsiradusius regėjimo apribojimus.
Kontaktiniai lęšiai presbiopijai
Asmenims, kurie apskritai nemėgsta nešioti akinių dėl estetinių, psichologinių ar praktinių priežasčių (pavyzdžiui, aktyviai sportuoja, šoka, dirba fizinį darbą lauke), puiki šiuolaikinė alternatyva yra multifokaliniai kontaktiniai lęšiai. Kaip ir progresiniai akinių lęšiai, šie specialūs kontaktiniai lęšiai turi koncentrines skirtingas zonas, pritaikytas matyti įvairiais atstumais vienu metu. Dėl ypatingos lęšio konstrukcijos žmogaus smegenys gauna vaizdą tiek iš arti, tiek iš toli, tačiau neįtikėtinai greitai adaptuojasi ir išmoksta automatiškai atsirinkti reikiamą, ryškų vaizdą, priklausomai nuo to, į kokio atstumo objektą yra sutelkiamas dėmesys.
Kitas gana plačiai taikomas metodas, naudojant kontaktinius lęšius, oftalmologijoje vadinamas „monovizija“ (angl. monovision). Taikant šį klinikinį metodą, ant vienos (dažniausiai dominuojančios) akies yra dedamas kontaktinis lęšis, kuris puikiai koreguoja regėjimą į tolį, o ant kitos (nedominuojančios) akies dedamas lęšis, specialiai pritaikytas matyti iš arti. Smegenų regos centras ilgainiui sujungia šiuos du skirtingus vaizdus į vieną bendrą, aiškų paveikslą. Nors šis būdas tinka tikrai ne visiems, nes dėl jo gali šiek tiek nukentėti trimatis gylio suvokimas (stereomatymas) ir naktinis matymas, daugeliui pacientų, po trumpo bandymo periodo, jis tampa puikia ir patogia išeitimi iš situacijos.
Chirurginės intervencijos ir lazerinė regos korekcija
Lazerinių ir chirurginių medicinos technologijų tobulėjimas leidžia pasiūlyti vis daugiau ilgalaikių chirurginių būdų presbiopijai koreguoti tiems, kurie nori visiškai atsikratyti priklausomybės nuo išorinių optikos priemonių. Vienas iš mažiau invazinių būdų – regos korekcija eksimeriniu lazeriu, naudojant specialias metodikas, tokias kaip „PresbyLASIK“. Šios mikroskopinės procedūros metu paciento ragenos (skaidraus priekinio akies dangalo) paviršius lazerio spinduliais suformuojamas taip, kad jame atsirastų kelios skirtingos optinės laužimo zonos, veikiančios labai panašiai kaip multifokaliniai kontaktiniai lęšiai.
Visgi, dar efektyvesnis, visam gyvenimui problemą išsprendžiantis ir vis labiau populiarėjantis metodas vyresnių pacientų tarpe – refrakcinis akies lęšiuko pakeitimas (dažnai žymimas santrumpa RLE). Šios operacijos, kuri savo eiga ir technika yra iš esmės identiška įprastai kataraktos šalinimo operacijai, metu natūralus, sukietėjęs ir savo funkcijų nebeatliekantis žmogaus lęšiukas yra saugiai pašalinamas ultragarsu. Į jo vietą akies viduje implantuojamas aukščiausios kokybės dirbtinis intraokulinis lęšis (IOL). Šiuolaikiniai dirbtiniai multifokaliniai ar praplėsto matymo gylio (EDOF) lęšiai leidžia žmogui vėl matyti puikiai visais atstumais be jokių akinių visą likusį gyvenimą. Labai svarbus ir didelis šio metodo privalumas – atlikus refrakcinį lęšiuko pakeitimą, pacientui ateityje niekada neišsivystys katarakta, nes natūralaus lęšiuko akyje tiesiog nebelieka.
Mityba ir akių sveikata: kokie vitaminai reikalingi senstančiam lęšiukui?
Nors, kaip jau minėta, jokia mityba ar dieta negali stebuklingai sustabdyti fizinio lęšiuko kietėjimo ir presbiopijos progreso, pilnavertis, vitaminais turtingas racionas yra kritiškai svarbus bendrai ilgalaikei akių sveikatai. Tinkama mityba gali padėti apsaugoti akies audinius nuo oksidacinio streso ir išvengti kitų su vyresniu amžiumi susijusių akių ligų (tokių kaip makulos degeneracija), kurios gali dar labiau komplikuoti ir pabloginti regėjimo būklę. Oftalmologai ir dietologai pabrėžia, kad akims būtini tam tikri specifiniai mikroelementai.
Itin svarbūs akių sveikatai yra stiprūs antioksidantai – liuteinas ir zeaksantinas. Šios natūralios medžiagos didelėmis koncentracijomis kaupiasi akies tinklainėje (ypač geltonojoje dėmėje) ir lęšiuke. Jos veikia kaip vidinis, natūralus saulės filtras, sugeriantis ir apsaugantis audinius nuo žalingo ultravioletinių (UV) spindulių bei mėlynosios šviesos ekranų poveikio. Daugiausia liuteino ir zeaksantino randama tamsiai žaliose lapinėse daržovėse: šviežiuose špinatuose, lapiniuose kopūstuose (kale), brokoliuose, taip pat kiaušinių tryniuose ir kukurūzuose. Be to, labai svarbios yra Omega-3 riebalų rūgštys, kurių gausu riebioje jūrinėje žuvyje (lašišoje, skumbrėje, tuno filė, sardinėse) bei linų sėmenyse. Omega-3 rūgštys mažina uždegiminius procesus organizme ir užtikrina tinkamą ašarų plėvelės lipidino sluoksnio funkcionavimą. Tai labai padeda išvengti sausų akių sindromo, kuris itin dažnai paūmėja vyresniame amžiuje dėl hormoninių pokyčių ir gali smarkiai pabloginti matymo ryškumą net ir nešiojant tinkamus akinius.
Vitaminai A, C ir E bei mineralas cinkas taip pat yra absoliučiai būtini akių audinių atsinaujinimui, kraujotakos palaikymui ir ląstelių apsaugai nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Todėl į savo kasdienį maisto racioną reikėtų gausiai įtraukti morkas, saldžiąsias bulves, citrusinius vaisius, migdolų riešutus, saulėgrąžų sėklas ir įvairias miško bei sodo uogas. Subalansuota mityba ne tik palaiko akių audinių gyvybingumą, bet ir tiesiogiai prisideda prie smulkiųjų kraujagyslių (kapiliarų), kurios aprūpina jautrias akis deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, sveikatos ir elastingumo.
Dažniausiai užduodami klausimai apie presbiopiją (DUK)
Oftalmologų ir optometrininkų kabinetuose pacientai beveik kasdien užduoda tuos pačius, labai praktiškus klausimus, susijusius su regėjimo iš arti prastėjimu. Žemiau pateikiame išsamius ir moksliškai pagrįstus atsakymus į pačius aktualiausius klausimus. Tai padės išsklaidyti visuomenėje sklandančius mitus ir geriau suprasti savo akių būklę.
Ar presbiopija ir toliaregystė yra vienas ir tas pats dalykas?
Ne, tai yra dvi visiškai skirtingos akių būklės, nors jų sukeliami simptomai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti labai panašūs, nes abiem atvejais žmogus sunkiai ir neryškiai mato iš arti. Toliaregystė (mediciniškai vadinama hipermetropija) yra refrakcijos yda, dažniausiai nulemta įgimtos akies obuolio anatomijos – žmogaus akis yra tiesiog per trumpa, arba ragenos gaubtumas per plokščias, todėl šviesos spinduliai fokusuojasi už tinklainės. Toliaregystė gali pasireikšti bet kokiame gyvenimo etape, net ir ankstyvoje vaikystėje. Tuo tarpu presbiopija yra išskirtinai tik su vyresniu amžiumi susijęs procesas, atsirandantis ne dėl akies ilgio, o dėl akies lęšiuko elastingumo praradimo. Svarbu paminėti, kad žmogus gali turėti abu šiuos sutrikimus vienu metu – būti toliaregis visą gyvenimą, o sulaukęs 45 metų dar papildomai įgyti ir presbiopiją.
Kada yra geriausias laikas pradėti nešioti skaitymo akinius?
Atsakymas į šį klausimą yra labai paprastas ir paremtas jūsų pojūčiais – akinius reikia pradėti nešioti tada, kai pajuntate pirmuosius diskomforto simptomus, trukdančius jūsų kasdienei veiklai. Nėra jokios medicininės priežasties atidėlioti akinių įsigijimo ir „kentėti”. Jei pastebite, kad po knygos skaitymo ar darbo telefonu jums skauda galvą, akys greitai pavargsta, parausta, pradedate markstytis ar nuolat tenka ieškoti ryškesnės šviesos šaltinio, vadinasi, jūsų akims jau reikia optinės pagalbos. Tinkamai parinkti akiniai akimirksniu palengvins akių raumenų darbą, pašalins įtampą ir grąžins prarastą komfortą.
Ar pradėjus nešioti akinius, mano regėjimas iš arti nesuprastės dar greičiau? Aš girdėjau, kad akys „aptingsta”.
Tai yra neabejotinai vienas gajausių, populiariausių ir visiškai neteisingų mitų, sklandančių apie akių sveikatą. Skaitymo akiniai niekaip, jokiais mechanizmais nepagreitina presbiopijos progresavimo. Lęšiuko baltymų kietėjimas organizme vyksta savo natūraliu, biologiniu tempu, visiškai nepriklausomai nuo to, ar jūs nešiojate akinius, ar bandote skaityti prisimerkę. Žmonėms dažnai susidaro tokia „akių aptingimo” iliuzija, nes užsidėję tinkamus akinius jie po ilgo laiko vėl pamato, koks ryškus, aiškus ir detalus gali būti vaizdas. Vėliau, nusiėmus akinius, smegenys fiksuoja didžiulį kontrastą tarp gero (su akiniais) ir prasto (be akinių) matymo, todėl psichologiškai atrodo, kad regėjimas staiga dar labiau pablogėjo. Iš tiesų, akiniai tiesiog atlieka savo darbą – leidžia akims matyti be fizinės įtampos ir kančios.
Ar saugu naudoti vaistinėse, degalinėse ar prekybos centruose parduodamus pigius, standartinius skaitymo akinius?
Prekybos centruose, paštuose ar vaistinėse parduodami standartiniai, masiškai gaminami akiniai (dažnai vadinami tiesiog „akiniais be recepto“) gali būti naudojami tik kaip greita, laikina, trumpalaikė išeitis. Pavyzdžiui, jei pamiršote savuosius namuose ir parduotuvėje reikia skubiai perskaityti smulkią vaistų etiketę ar meniu. Tačiau oftalmologai griežtai nerekomenduoja jų nuolatiniam, kasdieniam naudojimui skaitant ar dirbant. Standartinių akinių lęšiai visuomet yra visiškai vienodo stiprumo (dioptrijų) abiem akims, tačiau realybėje daugumos žmonių dešinės ir kairės akies regėjimas bent minimaliai skiriasi. Be to, šie masinės gamybos akiniai niekada nekoreguoja astigmatizmo, kurį turi daugelis, ir juose nėra atsižvelgta į individualų, jūsų veidui būdingą atstumą tarp akių vyzdžių (PD). Ilgalaikis tokių nepritaikytų akinių nešiojimas gali išprovokuoti stiprų akių nuovargį, vaizdo dvejinimąsi, pykinimą ar lėtinius galvos skausmus. Siekiant išsaugoti sveikatą, visada geriausia akinius užsisakyti specializuotoje optikoje, kur jie bus pagaminti tiksliai pagal jūsų individualų akių gydytojo receptą.
Reguliari akių patikra – raktas į ilgalaikę vizualinę sveikatą
Perkopę keturiasdešimties metų ribą, mes susiduriame su daugeliu natūralių organizmo pokyčių, o regėjimo sistemos transformacijos tėra viena iš jų. Presbiopijos atsiradimas ir pirmasis sunkumas įžiūrint telefono ekraną yra puikus, labai aiškus ir ignoruoti neleidžiantis kūno signalas, kad atėjo laikas skirti gerokai daugiau dėmesio ir laiko savo akių sveikatai. Oftalmologai ir sveikatos apsaugos specialistai visame pasaulyje pabrėžia, kad po 40-ojo gimtadienio pilnavertis, išsamus akių patikrinimas turėtų tapti reguliariu, bent kartą per vienerius ar dvejus metus atliekamu sveikatos priežiūros ritualu, net jeigu jūs jaučiatės puikiai ir manote, kad jums tereikia tik paprastų skaitymo akinių išrašymo.
Šis amžiaus tarpsnis yra ypač kritinis medicinoje ne tik dėl lęšiuko senėjimo ir regėjimo iš arti silpimo. Būtent nuo keturiasdešimties metų žmogaus organizme pradeda smarkiai išaugti rizika susirgti rimtesnėmis, lėtinėmis ir dažnai visiškai tyliai besivystančiomis akių ligomis. Viena klastingiausių tokių ligų yra glaukoma – dėl padidėjusio vidinio akies spaudimo nykstantis regos nervas. Glaukoma pradinėse savo stadijose neturi absoliučiai jokių žmogui juntamų simptomų ar skausmo, tačiau laiku jos nediagnozavus ir nepradėjus gydymo lašais, ji neišvengiamai veda prie visiško ir negrįžtamo aklumo. Taip pat būtent šiuo laikotarpiu profilaktinio vizito metu oftalmologai gali per mikroskopą pastebėti pačius pirmuosius kataraktos (lęšiuko drumstimosi) požymius ar amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AMD) užuomazgas tinklainėje.
Profesionalaus profilaktinio vizito metu specialistas atliks kur kas daugiau nei vien dioptrijų nustatymą. Jis ne tik įvertins tikslų presbiopijos laipsnį ir parinks jūsų gyvenimo būdui tinkamiausią regėjimo korekcijos būdą, bet ir specialiu tonometru išmatuos akispūdį, išplėtęs vyzdžius detaliai ištirs akių dugną, įvertins smulkiųjų kraujagyslių bei regos nervo disko būklę. Svarbu žinoti, kad akių dugno tyrimas patyrusiam gydytojui gali suteikti neįkainojamos vertingos informacijos net ir apie bendrą jūsų organizmo sveikatą – būtent akies tinklainės kraujagyslėse labai dažnai atsispindi patys pirmieji sisteminės hipertenzijos (aukšto kraujospūdžio ligos), padidėjusio cholesterolio kiekio ar netgi cukrinio diabeto požymiai, dar prieš pasireiškiant kitiems kūno simptomams. Taigi, priimkite atsiradusį natūralų poreikį atitraukti tekstą toliau ne kaip erzinantį senatvės trūkumą, o kaip naudingą, laiku atėjusį priminimą rūpintis savimi ir savo vizualine higiena. Laiku parinkti kokybiški, modernūs akiniai ar inovatyvūs multifokaliniai kontaktiniai lęšiai leis ir toliau drąsiai mėgautis visomis gyvenimo teikiamomis spalvomis bei detalėmis, sklandžiai ir produktyviai dirbti, skaityti knygas ir užsiimti mėgstamais smulkiais hobiais, išlaikant maksimalų akių komfortą ir nepriekaištingą, jaunatvišką matymo kokybę kiekvieną dieną.
