Pamatyti raudoną, rausvą, tamsiai rudą ar net į arbatą panašų atspalvį unitaze po apsilankymo tualete – tai patirtis, kuri kiekvienam žmogui gali sukelti didžiulį nerimą, išgąstį ir baimę dėl savo sveikatos. Šis klinikinis simptomas medicinos pasaulyje yra oficialiai vadinamas hematurija. Nors daugelis pacientų iš karto pagalvoja apie pačius blogiausius scenarijus ir mirtinas onkologines ligas, medicininė realybė yra kur kas įvairiapusiškesnė ir kompleksiškesnė. Kraujas šlapime niekada nėra savarankiška liga; tai yra akivaizdus organizmo siunčiamas pagalbos signalas, išduodantis apie šlapimo takuose, inkstuose, prostatoje ar kituose susijusiuose organuose vykstančius patologinius procesus. Svarbiausia taisyklė, kurią griežtai pabrėžia urologai, nefrologai ir šeimos gydytojai visame pasaulyje – jokiu būdu negalima šio simptomo ignoruoti ar bandyti gydytis savarankiškai. Net jeigu kraujas šlapime pasirodė tik vieną vienintelį kartą, o vėliau šlapimas vėl tapo visiškai skaidrus ir įprastos spalvos, tai anaiptol nereiškia, kad problema stebuklingai dingo. Kartais tai gali būti palyginti lengvai ir greitai išgydomas šlapimo pūslės uždegimas, tačiau lygiai taip pat tai gali būti pirmasis, o dažnai ir visiškai vienintelis, itin klastingos, tyliai ir be skausmo besivystančios onkologinės ligos ženklas. Laiku atlikta profesionali diagnostika yra kritiškai svarbus ir neatidėliotinas žingsnis norint sėkmingai suvaldyti prasidėjusią ligą, išvengti sudėtingų, gyvybei pavojingų komplikacijų ir laiku paskirti efektyvų gydymą.
Hematurijos formos ir jų atpažinimas
Priklausomai nuo to, koks kraujo kiekis patenka į šlapimą ir kaip jis yra aptinkamas, medicinoje hematurija yra skirstoma į dvi pagrindines kategorijas. Abiem atvejais priežastys gali būti tos pačios, tačiau diagnostikos ir paciento patirties procesai skiriasi.
Makrohematurija
Makrohematurija (arba makroskopinė hematurija) yra tokia būklė, kai kraujas šlapime yra akivaizdžiai matomas plika akimi. Šlapimas gali nusidažyti šviesiai raudona, rožine, tamsiai vyšnine ar net ruda, vadinamąja kolos gėrimo, spalva. Kartais šlapime gali būti matomi ir kraujo krešuliai, kurių pasišalinimas per šlapimkanalį gali sukelti skausmą ar diskomfortą. Nors vizualiai toks šlapimas atrodo labai gąsdinančiai, svarbu žinoti, kad net ir vienas ar du lašai kraujo gali stipriai nudažyti visą šlapimo tūrį. Todėl kraujo kiekis, matomas plika akimi, nebūtinai koreliuoja su ligos sunkumu, bet visada reikalauja skubios medicininės apžiūros.
Mikrohematurija
Mikrohematurija (arba mikroskopinė hematurija) yra vizualiai nepastebima. Paciento šlapimas atrodo visiškai normalus, skaidrus ir įprastos gelsvos spalvos. Ši hematurijos forma diagnozuojama tik atliekant laboratorinį šlapimo tyrimą, kai per mikroskopą šlapimo nuosėdose yra aptinkamas padidėjęs eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) skaičius. Dažniausiai mikrohematurija aptinkama atsitiktinai, atliekant profilaktinius sveikatos patikrinimus arba tiriant pacientą dėl visai kitų sveikatos nusiskundimų. Nors žmogus nejaučia jokių simptomų ir nemato jokių pakitimų, mikrohematurija gali signalizuoti apie lygiai tas pačias rimtas ligas kaip ir makrohematurija.
Pagrindinės priežastys, sukeliančios kraujo atsiradimą šlapime
Eritrocitų atsiradimą šlapimo takuose gali lemti daugybė įvairių veiksnių – nuo visiškai nepavojingų fiziologinių būklių iki rimtų, gyvybei grėsmę keliančių patologijų. Žemiau pateikiamos dažniausiai klinikinėje praktikoje pasitaikančios priežastys:
- Šlapimo takų infekcijos (ŠTI): Tai viena dažniausių hematurijos priežasčių, ypač moterims. Bakterijoms patekus į šlaplę ir pradėjus daugintis šlapimo pūslėje, išsivysto uždegimas (cistitas). Dėl uždegimo pūslės gleivinė tampa paburkusi, pažeidžiama ir gali kraujuoti. Papildomi simptomai – dažnas noras šlapintis, skausmas, deginimo jausmas šlapinantis ir nemalonus šlapimo kvapas.
- Inkstų infekcijos (pielonefritas): Jei bakterijos iš šlapimo pūslės nukeliauja aukštyn į inkstus arba patenka ten per kraujotaką, išsivysto sunkesnis uždegimas. Nors simptomai panašūs į šlapimo pūslės infekciją, dažniausiai prisideda aukšta temperatūra, šaltkrėtis ir stiprus skausmas šone arba nugaroje.
- Inkstų arba šlapimo pūslės akmenligė: Šlapime esantys mineralai kartais kristalizuojasi ir suformuoja kietus darinius – akmenis. Kol jie ramiai tūno inkstuose, žmogus gali nieko nejausti. Tačiau kai akmuo pradeda judėti šlapimtakiu, jis braižo jautrią gleivinę, sukeldamas kraujavimą ir nepakeliamą, spazminį skausmą (inkstų dieglį).
- Prostatos padidėjimas: Vyresniems nei 50 metų vyrams prostatos liauka, esanti po šlapimo pūsle ir apsupanti šlaplę, dažnai pradeda didėti (gerybinė prostatos hiperplazija). Padidėjusi prostata spaudžia šlaplę, blokuoja šlapimo nutekėjimą, o dėl padidėjusio spaudimo ir pastangų pasišlapinti gali trūkti smulkios kraujagyslės, sukeldamos hematuriją.
- Vaistų vartojimas: Tam tikri medikamentai gali tiesiogiai lemti kraujo atsiradimą šlapime. Pirmiausia tai kraują skystinantys vaistai (antikoaguliantai ir antiagregantai), onkologinėms ligoms gydyti skirti chemoterapiniai vaistai bei kai kurie nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
- Fizinis krūvis: Nors tai pasitaiko nedažnai, ekstremalus, ilgalaikis fizinis krūvis, ypač ilgų distancijų bėgimas, gali sukelti laikiną hematuriją. Tai siejama su šlapimo pūslės mikrotraumomis, dehidratacija ir raudonųjų kraujo kūnelių irimu.
Klastingos ligos, kurias išduoda hematurija
Nors aukščiau išvardintos priežastys reikalauja gydymo, jos dažniausiai nėra mirtinos. Tačiau pati pavojingiausia hematurijos ypatybė yra ta, kad ji gali būti pats pirmasis sunkios onkologinės ar lėtinės inkstų ligos signalas. Būtent todėl urologai naudoja terminą „klastingos ligos“, nes jos ilgą laiką nesukelia skausmo.
Šlapimo pūslės vėžys
Ši onkologinė liga yra viena dažniausių priežasčių, kodėl vyresniems pacientams (ypač vyrams ir ypač rūkantiems) nustatoma makrohematurija. Pats klastingiausias šlapimo pūslės vėžio bruožas yra tas, kad jis sukelia vadinamąją beskausmę hematuriją. Pacientas pamato kraują šlapime, tačiau nejaučia absoliučiai jokio skausmo, deginimo ar diskomforto. Po kelių dienų šlapimas vėl gali tapti skaidrus, todėl žmogus klaidingai nusiramina ir pas gydytoją nesikreipia. Tuo tarpu auglys šlapimo pūslėje toliau tyliai auga ir plinta. Rūkymas, darbas su cheminėmis medžiagomis ir lėtiniai šlapimo pūslės uždegimai yra pagrindiniai šios ligos rizikos veiksniai.
Inkstų vėžys
Inkstų ląstelių karcinoma ankstyvose stadijose labai retai sukelia kokius nors juntamus simptomus. Inkstai yra gana giliai organizme, todėl auglys turi vietos augti nespausdamas gretimų organų. Kai pacientas pastebi kraują šlapime, tai neretai reiškia, kad inkstų navikas jau yra pasiekęs nemažą dydį ir yra peraugęs inksto geldelę. Kiti, vėlesnėse stadijose atsirandantys simptomai gali apimti nuolatinį skausmą šone, čiuopiamą guzą pilvo srityje ir nepaaiškinamą svorio kritimą.
Prostatos vėžys
Nors gerybinė prostatos hiperplazija yra dažna kraujavimo priežastis, lygiai taip pat kraują šlapime (arba net spermoje) gali sukelti ir prostatos vėžys. Tai viena labiausiai paplitusių vyrų onkologinių ligų. Ankstyvosiose stadijose prostatos vėžys progresuoja lėtai ir nesukelia jokių skundų. Hematurija gali atsirasti, kai navikinės masės suardo smulkias kraujagysles. Dėl šios priežasties kiekvienam vyrui virš 50 metų (arba nuo 45 metų, jei yra genetinis polinkis), pastebėjusiam net ir menkiausią kraujo kiekį šlapime, būtina atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą bei urologo apžiūrą.
Glomerulonefritas
Tai nėra onkologinė liga, tačiau ji itin pavojinga. Glomerulonefritas – tai inkstų kamuolėlių (glomerulų), kurie veikia kaip mikroskopiniai organizmo filtrai, uždegimas. Dėl šio uždegimo pažeidžiami filtrai ir jie pradeda praleisti raudonuosius kraujo kūnelius bei baltymus į šlapimą. Ši būklė gali išsivystyti staiga po persirgtos streptokokinės infekcijos arba vystytis lėtai dėl autoimuninių ligų, diabeto ar virusinių infekcijų. Laiku negydomas glomerulonefritas progresuoja į lėtinį inkstų nepakankamumą, kai pacientui prireikia dializių arba inkstų transplantacijos.
Būtini tyrimai pastebėjus nerimą keliančius simptomus
Ką daryti, jeigu unitaze pastebėjote kraujo? Pirmas ir svarbiausias žingsnis – nedelsiant registruotis vizitui pas gydytoją urologą arba šeimos gydytoją. Tam, kad būtų nustatyta tiksli hematurijos priežastis, gydytojai naudoja visą kompleksą modernių diagnostikos priemonių:
- Bendras šlapimo tyrimas ir pasėlis: Tai pats pirmasis ir paprasčiausias žingsnis. Laboratorijoje ištiriama, kiek šlapime yra eritrocitų, leukocitų (uždegimo rodiklis), baltymų ar bakterijų. Jei įtariama infekcija, atliekamas pasėlis, siekiant nustatyti konkrečią bakteriją ir jai tinkamiausią antibiotiką.
- Ultragarsinis tyrimas (Echoskopija): Greitas ir neskausmingas tyrimas, kurio metu ultragarso bangomis įvertinami inkstai, šlapimo pūslė ir prostata. Echoskopija leidžia pamatyti didesnius auglius, cistas, inkstų akmenis ar prostatos padidėjimą.
- Cistoskopija: Tai vienas svarbiausių tyrimų diagnozuojant šlapimo pūslės vėžį. Jo metu per šlaplę į šlapimo pūslę įvedamas plonas, lankstus vamzdelis su vaizdo kamera (cistoskopas). Gydytojas gali detaliai ir iš arti apžiūrėti visą šlapimo pūslės ir šlaplės gleivinę, o pastebėjęs įtartiną darinį – paimti audinio gabalėlį (biopsiją) histologiniam ištyrimui.
- Kompiuterinė tomografija (KT) arba Magnetinis rezonansas (MRT): Jei echoskopijos nepakanka, skiriami šie pažangūs radiologiniai tyrimai. Kartu su intraveniniu kontrastu jie suteikia itin detalius trimačius šlapimo takų, inkstų ir aplinkinių audinių vaizdus, leidžiančius pastebėti net ir mažiausius navikus, šlapimtakių akmenis ar kraujagyslių anomalijas.
- Citologinis šlapimo tyrimas: Specialus tyrimas per mikroskopą, kurio metu ieškoma vėžinių ląstelių, galimai pasišalinusių su šlapimu iš šlapimo pūslės ar inkstų gleivinės.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.) apie hematuriją
Ar kraujas šlapime visada reiškia, kad man vėžys?
Tikrai ne. Statistiškai, dauguma hematurijos atvejų yra susiję su mažiau pavojingomis problemomis, tokiomis kaip šlapimo takų infekcijos, cistitas ar inkstų akmenligė. Vėžys nustatomas tik nedidelei daliai pacientų, tačiau būtent dėl jo didžiulio pavojaus kiekvienas hematurijos atvejis medikų yra traktuojamas kaip potencialus onkologinis įtarimas, kol tyrimais neįrodoma priešingai. Rizika sirgti vėžiu ženkliai išauga, jei esate vyresnio amžiaus, rūkote arba patiriate beskausmę makrohematuriją.
Ar tam tikras maistas gali nudažyti šlapimą raudonai ir imituoti hematuriją?
Taip. Tokia būklė vadinama pseudohematurija, arba klaidinga hematurija. Suvalgius didelį kiekį burokėlių, gervuogių, rabarbarų ar maisto produktų su dirbtiniais raudonais dažikliais, šlapimas gali įgauti rožinį ar raudoną atspalvį. Moterims šlapimas taip pat gali atrodyti kruvinas menstruacijų metu, kraujui iš makšties susimaišius su šlapimu. Jeigu įtariate, kad kaltas maistas, atkreipkite dėmesį, ar nustojus jį vartoti spalva atsistato, tačiau esant menkiausiai abejonei, geriau atlikti paprastą šlapimo tyrimą ir įsitikinti.
Ar moterims hematurija yra mažiau pavojinga nei vyrams?
Moterims dažniausiai kraujas šlapime atsiranda dėl anatominių priežasčių – jos turi trumpesnę šlaplę, todėl joms daug greičiau ir lengviau išsivysto šlapimo takų infekcijos ir cistitas. Vyrams gi dažniau pasitaiko su prostata susijusios problemos. Nors statistiškai šlapimo pūslės vėžiu vyrai serga dažniau, moterims ši liga taip pat diagnozuojama, ir neretai moterims vėžys nustatomas vėlesnėse stadijose, nes pradiniai simptomai klaidingai nurašomi eilinei infekcijai. Todėl abiejų lyties atstovams dėmesys šiam simptomui turi būti vienodas.
Ar galima išgydyti hematuriją namų sąlygomis vaistažolėmis?
Griežtai ne. Pati hematurija nėra liga, kurią reikėtų gydyti; tai simptomas. Jūs negalite išgydyti simptomo nepašalinę jo priežasties. Jei kraujavimas kyla dėl šlapimo pūslės auglio, jokios spanguolių sultys ar vaistažolių arbatos jo nesumažins, o jūs tik prarasite brangų laiką. Namų priemonės (pvz., gausus skysčių vartojimas, meškauogių arbata) gali būti taikomos tik tada, kai gydytojas jau patvirtino nekomplikuotą uždegimą ir nurodė tai kaip pagalbinę priemonę greta paskirto tradicinio medicininio gydymo.
Sveikatos priežiūros svarba ir kasdieniai įpročiai
Siekiant išvengti šlapimo takų patologijų ir sumažinti rimtų ligų riziką, esminį vaidmenį atlieka jūsų gyvenimo būdas ir kasdienė prevencija. Visų pirma, privalu palaikyti optimalią skysčių apytaką organizme. Kasdienis pakankamas vandens vartojimas, pritaikytas pagal jūsų kūno svorį ir fizinį aktyvumą, padeda išplauti iš šlapimo pūslės bakterijas dar iki joms pradedant daugintis bei reikšmingai sumažina inkstų akmenų susidarymo tikimybę, nes atskiedžia šlapime esančias mineralines druskas.
Kitas ypatingai svarbus aspektas – tabako atsisakymas. Rūkymas yra įrodytas, pagrindinis šlapimo pūslės bei inkstų vėžio rizikos veiksnys. Kancerogeninės medžiagos iš cigarečių dūmų per plaučius patenka į kraują, o vėliau yra filtruojamos inkstuose ir kaupiasi šlapimo pūslėje, kur ilgą laiką dirgina ir žaloja gleivinę. Nustojus rūkyti, organizmo rizika susirgti šiomis klastingomis ligomis palaipsniui mažėja. Be to, nereikėtų vengti reguliarių profilaktinių vizitų pas urologą ar šeimos gydytoją, ypatingai jei esate perkopę 50 metų ribą. Laiku atliekami kraujo tyrimai, prostatos patikra vyrams, echoskopija ir paprastas bendras šlapimo tyrimas, atliekamas bent kartą per metus, gali išgelbėti jūsų gyvybę, leidžiant aptikti mikrohematuriją ar ligos užuomazgas dar tada, kai jas galima sėkmingai išgydyti minimaliomis intervencijomis.
