Pastaraisiais metais sveikos mitybos ir natūralių maisto papildų pasaulyje vis dažniau girdime terminą „supermaistas“. Tarp galybės įvairių sėklų, uogų ir miltelių vienas ryškiausių bei labiausiai mokslininkų tiriamų atstovų yra melsvabakterė, daugeliui geriau žinoma spirulinos vardu. Nors šiuolaikinėje visuomenėje šis melsvai žalias dumblis išpopuliarėjo palyginti neseniai, jo istorija siekia tūkstantmečius. Istoriniai šaltiniai byloja, kad actekai ir kitos senovės civilizacijos, gyvenusios dabartinės Meksikos ir Afrikos teritorijose, spiruliną naudojo kaip kasdienį maisto bei energijos šaltinį, suteikiantį fizinių jėgų ir ištvermės. Šiandien, kai vis daugiau žmonių atsigręžia į natūralius būdus stiprinti savo sveikatą, spirulina išgyvena tikrą renesansą ir atradimo džiaugsmą iš naujo. Šis tamsiai žalios spalvos miltelių pavidalo produktas ne tik praturtina mitybą pačiomis svarbiausiomis maistinėmis medžiagomis, bet ir padeda žmogaus organizmui kovoti su šiuolaikinio greito gyvenimo būdo sukeliamais iššūkiais: nuolatiniu stresu, aplinkos tarša, lėtiniu nuovargiu bei nusilpusia imunine sistema. Tačiau kas iš tiesų slypi šiuose mikroskopiniuose organizmuose ir kodėl mitybos specialistai bei medikai visame pasaulyje taip aktyviai rekomenduoja juos įtraukti į savo kasdienį racioną?
Kas iš tiesų yra spirulina ir kokiomis sąlygomis ji auga?
Biologiniu požiūriu spirulina nėra paprastas jūros dumblis, kaip daugelis klaidingai mano. Tai cianobakterija, dažnai vadinama melsvabaktere, kuri yra viena seniausių gyvybės formų Žemėje. Šios mikroskopinės spiralės formos bakterijos išsiskiria unikaliu gebėjimu vykdyti fotosintezę lygiai taip pat, kaip ir sausumos augalai – jos paverčia saulės šviesą į gyvybinę energiją. Natūralioje gamtoje šios bakterijos dauginasi ir formuoja dideles kolonijas šiltuose gėlo vandens ežeruose, upėse bei tvenkiniuose, kur gausu saulės šviesos. Dažniausiai laukinė spirulina aptinkama itin šarminiuose vandens telkiniuose Afrikoje, Azijoje bei Centrinėje Amerikoje. Pavyzdžiui, vienas garsiausių natūralių jos augviečių istoriškai buvo Čado ežeras Afrikos žemyne, kur vietinės gentys iš surinktos dumblių masės saulėje džiovindavo savotiškus paplotėlius, tradiciškai vadinamus „dihé“.
Šiuolaikiniame pasaulyje, siekiant patenkinti milžinišką pasaulinę paklausą, didžioji dalis komerciškai prieinamos ir vartojimui skirtos spirulinos yra auginama specialiuose, griežtai kontroliuojamuose atviruose baseinuose arba inovatyviose uždarose ekosistemose (bioreaktoriuose). Toks auginimo būdas pasirenkamas neatsitiktinai. Tai daroma siekiant užtikrinti pačią aukščiausią produkto kokybę ir visiškai išvengti užterštumo sunkiaisiais metalais, toksinais ar kitomis kenksmingomis bakterijomis, kurios, deja, gali natūraliai atsirasti laukinės gamtos vandenyse. Optimalus šio mikrobakterinio organizmo augimas reikalauja specifinės, atidžiai stebimos aplinkos: aukšto vandens pH lygio (stipraus šarmingumo), optimalios temperatūros, gausios saulės radiacijos ir nuolatinės vandens cirkuliacijos. Būtent dėl šio unikalaus gebėjimo klestėti ir išgyventi tokiomis ekstremaliomis sąlygomis, spirulina sugeba savyje sukaupti ir susintetinti milžinišką kiekį žmogaus organizmui biologiškai aktyvių ir nepaprastai vertingų medžiagų.
Neįtikėtina maistinė vertė: ką slepia tamsiai žalia spalva?
Spirulina mokslo pasaulyje dažnai ir pelnytai tituluojama kaip vienas iš pačių maistingiausių, daugiausiai naudingųjų medžiagų viename grame turinčių produktų visoje planetoje. Vos viename valgomajame šaukšte (apie 7 gramuose) kokybiškų džiovintos spirulinos miltelių slypi tikra maistinių medžiagų bomba, galinti reikšmingai papildyti ir pagerinti net ir patį skurdžiausią mitybos racioną. Pagrindinis ir labiausiai vertinamas šio supermaisto privalumas yra nepaprastai didelė, pilnavertė ir žmogaus virškinamajam traktui lengvai įsisavinama baltymų koncentracija.
- Baltymų ir aminorūgščių gausa: Sausoje spirulinos masėje yra net nuo 60% iki 70% aukščiausios kokybės baltymų. Tai kur kas daugiau nei randama jautienoje, sojose ar kiaušiniuose. Svarbiausia yra tai, kad spirulinos baltymų profilis yra pilnavertis – jame randamos visos devynios nepakeičiamosios aminorūgštys, kurių žmogaus organizmas pats pasigaminti niekaip negali ir privalo gauti su maistu. Dėl šios priežasties spirulina yra nepakeičiamas, tobulas augalinių baltymų šaltinis griežtiems veganams, vegetarams ir profesionaliems sportininkams.
- B grupės vitaminų šaltinis: Šis dumblis ypač vertinamas dėl didelio B grupės vitaminų kiekio. Spirulinoje apstu vitamino B1 (tiamino), B2 (riboflavino) bei B3 (niacino). Šie vitaminai atlieka gyvybiškai svarbų, nepakeičiamą vaidmenį bendroje energijos apykaitoje, normalioje centrinės ir periferinės nervų sistemos veikloje bei kognityvinių smegenų funkcijų palaikyme.
- Esminių mineralų kompleksas: Kalbant apie mineralus, spirulina yra tikras lobis. Joje gausu biologiškai aktyvaus vario ir geležies. Ypač verta atskirai paminėti geležį – jos kiekis spirulinoje yra milžiniškas, o įsisavinimas iš šios melsvabakterės yra ypač efektyvus ir neapsunkinantis skrandžio, lyginant su sintetiniais geležies papildais. Tai daro spiruliną puikia natūralia profilaktine priemone žmonėms, norintiems atstatyti hemoglobino lygį ir išvengti anemijos. Be to, čia gausiai randama magnio, kalio, cinko bei mangano.
- Sveikieji riebalai ir lipidai: Nors bendras riebalų kiekis spirulinoje yra labai nedidelis, didžioji jų dalis susideda iš itin vertingų polinesočiųjų omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių. Ypatingo dėmesio nusipelno gama linoleno rūgštis (GLA), kuri gamtoje sutinkama gana retai ir pasižymi moksliškai patvirtintomis, itin stipriomis uždegimą organizme slopinančiomis savybėmis.
Svarbiausia spirulinos nauda mūsų sveikatai
Modernūs moksliniai tyrimai bei išsamios klinikinės studijos nuolat patvirtina, kad reguliarus, atsaktingas spirulinos vartojimas gali atnešti itin apčiuopiamą, visapusišką naudą įvairioms žmogaus organizmo sistemoms. Ši melsvabakterė veikia sinergiškai: ji ne tik giliai ląsteliniu lygmeniu maitina organizmą, bet ir atlieka apsauginę, regeneracinę bei lėtinių ligų profilaktinę funkcijas.
Stiprus antioksidacinis ir priešuždegiminis poveikis
Oksidacinis stresas, kurį organizme sukelia nesubalansuoti laisvieji radikalai, gali negrįžtamai pažeisti mūsų DNR grandines ir sveikų ląstelių membranas. Šie ląstelių pažeidimai bėgant laikui kaupiasi ir sukelia lėtinius, paslėptus uždegimus, kurie dabar mokslo laikomi pagrindine tokių sunkių ligų, kaip įvairių formų vėžys, širdies nepakankamumas, ankstyvas senėjimas ar neurodegeneracinės ligos (pvz., Alzheimerio liga), atsiradimo priežastimi. Spirulina yra be galo gausi natūralių antioksidantų, o pats svarbiausias ir unikaliausias iš jų, suteikiantis šiai bakterijai atpažįstamą tamsiai melsvai žalią pigmentą, yra vadinamas fikocianinu. Fikocianinas pasižymi įspūdingu gebėjimu greitai ir veiksmingai neutralizuoti laisvuosius radikalus bei aktyviai slopinti uždegiminius signalus siunčiančių molekulių gamybą, taip suteikdamas organizmo ląstelėms nepaprastai stiprią antioksidacinę ir priešuždegiminę apsaugą.
Širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymas
Širdies ir kraujagyslių ligos ilgą laiką išlieka viena dažniausių ir pavojingiausių mirštamumo priežasčių visame pasaulyje. Spirulina teigiamai ir kompleksiškai veikia daugelį esminių veiksnių, tiesiogiai susijusių su padidėjusia širdies ligų, miokardo infarkto ar insulto rizika. Klinikiniai tyrimai aiškiai rodo, kad kasdienis šio supermaisto vartojimas gali reikšmingai sumažinti bendrą kraujo trigliceridų kiekį bei „blogojo“ MTL cholesterolio lygį, tuo pat metu efektyviai padidindamas „gerojo“ DTL cholesterolio rodiklius. Be to, nustatyta, kad spirulinoje esančios medžiagos skatina natūralų azoto oksido išsiskyrimą kraujagyslių endotelyje. Azoto oksidas yra nepaprastai svarbi signalinė molekulė, kuri padeda atsipalaiduoti lygiųjų raumenų ląstelėms, leidžia išsiplėsti kraujagyslėms, pagerina kraujotaką ir taip tiesiogiai prisideda prie sveiko, stabilaus kraujospūdžio palaikymo ilguoju laikotarpiu.
Imuninės sistemos stiprinimas ir alergijų mažinimas
Reguliariai vartojant aukštos kokybės spiruliną, organizme aktyviai skatinamas baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) ir specifinių antikūnų, atsakingų už greitą kovą su patenkančiais virusais bei patogeninėmis bakterijomis, susidarymas ir mobilizacija. Tai reiškia kur kas greitesnį, tikslesnį ir efektyvesnį imuninės sistemos atsaką į peršalimo ligas ar kitas infekcijas. Kita labai svarbi nauda, atskleista naujausiuose tyrimuose – spirulina yra itin efektyvus ir vis labiau populiarėjantis natūralus alternatyvus gydymo būdas kovojant su nemaloniais alerginio rinito (šienligės) simptomais. Žmonėms, kenčiantiems nuo sezoninės ar nuolatinės alergijos medžių žiedadulkėms, naminių gyvūnų pleiskanoms ar dulkių erkutėms, spirulinos vartojimas gali padėti drastiškai sumažinti histamino išsiskyrimą, kas lemia rečiau pasireiškiantį nosies užgulimą, nesibaigiantį čiaudulį, akių varvėjimą ir varginantį niežulį.
Energijos lygio, ištvermės ir raumenų jėgos didinimas
Fizinis išsekimas ir stiprus raumenų nuovargis po intensyvių treniruočių ar sunkaus fizinio darbo dažniausiai yra tiesiogiai susijęs su oksidaciniais pažeidimais, vyraujančiais raumeniniame audinyje. Natūraliais antioksidantais turtingi augaliniai maisto produktai gali padėti tiek profesionaliems sportininkams, tiek tiesiog fiziškai aktyviems žmonėms greitai sumažinti šią daromą žalą ir pagreitinti atsistatymo procesą. Dėl rekordiškai didelio amino rūgščių profilio ir lengvai ląstelių pasisavinamos geležies bei kitų mikroelementų kiekio, spirulina žymiai pagerina bendrą kūno ištvermę bei pastebimai atitolina raumenų nuovargio, drebulio ar mėšlungio atsiradimo laiką krūvio metu. Tai yra absoliučiai puikus ir saugus natūralus maisto papildas tiems, kurie nori tvariai padidinti savo fizinį pajėgumą, pagerinti sportinius rezultatus be jokių sintetinių stimuliatorių ar pavojingų energetinių gėrimų.
Kaip teisingai vartoti spiruliną ir įtraukti ją į mitybą?
Nusprendus pajusti visą melsvabakterių teikiamą naudą, spirulinos įtraukimas į asmeninį kasdienį racioną yra gana paprastas ir nereikalaujantis didelių pastangų procesas, tačiau visgi reikalaujantis šiek tiek bazinių žinių apie tinkamą dozavimą bei pačias vartojimo formas. Šiandieninėje sveikų produktų rinkoje spirulina dažniausiai yra sutinkama dviejų pagrindinių, patogių pavidalų: smulkių, dulkes primenančių miltelių bei standžiai presuotų tablečių (kartais ir želatinos kapsulių). Tabletes ar kapsules vartoti neabejotinai yra pats paprasčiausias ir greičiausias būdas skubantiems žmonėms – pakanka užgerti jas didele stikline vandens, atsižvelgiant į konkretaus gamintojo nurodytą tikslią dozę ant pakuotės. Tačiau būtent miltelių forma mitybos entuziastams atveria kur kas daugiau ir įdomesnių kulinarinių galimybių, nors ši forma ir pasižymi labai specifiniu, išraiškingu, jūros dumblius bei žuvį šiek tiek primenančiu skoniu, kuris neįpratusiam gomuriui iš pat pradžių gali pasirodyti pernelyg intensyvus ar net nemalonus.
Siekiant elegantiškai paslėpti ir subalansuoti natūralų, intensyvų spirulinos skonį bei kvapą, grynuosius miltelius geriausia išmaniai įmaišyti į įvairius kasdienius gėrimus ir šaltus patiekalus. Štai keletas pačių populiariausių, praktikoje patikrintų būdų, kaip tai padaryti nesugadinant patiekalo skonio:
- Sveikuoliški žalieji glotnučiai (smūčiai): Drąsiai įmaišykite vieną arbatinį šaukštelį spirulinos miltelių į plaktuvą kartu su saldžiais vaisiais – bananais, gerai prinokusiais mangais, ananasais ar miško uogomis. Natūralus vaisių cukrus ir ryškus skonis puikiai ir nepastebimai užmaskuos dumblių aromatą.
- Šviežiai spaustos sultys: Spirulinos milteliai ypač harmoningai dera ir ištirpsta šviežiose rūgštesnėse sultyse, tokiose kaip obuolių, morkų, citrinų, greipfrutų ar apelsinų sultys.
- Nekepti energetiniai rutuliukai ar batonėliai: Tiesiog įmaišykite tamsiai žalius spirulinos miltelius į lipnią masę, gaminamą kartu su trintomis datulėmis, smulkintais mėgstamais riešutais, saulėgrąžomis ir kokosų drožlėmis, taip sukurdami itin sveikus, akį traukiančius žalius užkandžius.
- Rytiniai pusryčių dubenėliai: Be jokio vargo įberkite mažą žiupsnelį maistingų miltelių į jau paruoštą, atvėsusią avižinę košę, natūralų graikinį jogurtą, kefyrą ar per naktį išbrinkusį ispaninio šalavijo (chia) sėklų pudingą.
Bendrai rekomenduojama optimali ir saugi paros dozė paprastai svyruoja nuo 1 iki 3 gramų per dieną visiems pradedantiesiems. Organizmui per kelias savaites sėkmingai pripratus ir nepastebėjus jokio diskomforto, šią dozę galima labai palaipsniui didinti iki 5 ar net 10 gramų per dieną, ypač jei jūs labai intensyviai, profesionaliai sportuojate, dirbate sunkų fizinį darbą, sveikstate po ligos ar kasdien patiriate didelį emocinį bei psichologinį stresą.
Galimas šalutinis poveikis ir kam reikėtų atsargumo
Nors gryna ir kokybiška spirulina yra visiškai natūralus, gamtos sukurtas ir absoliučiai daugumai sveikų žmonių saugus produktas, medicininėje praktikoje egzistuoja tam tikros specifinės situacijos ir sveikatos būklės, kai jos vartojimą reikėtų labai griežtai riboti, prižiūrėti arba apskritai jo profilaktiškai atsisakyti. Dažniausiai spirulina nesukelia jokių pavojingų nepageidaujamų alerginių ar toksinių reakcijų, tačiau kai kurie jautresnį organizmą turintys žmonės pirmajomis dienomis gali patirti lengvą, praeinantį virškinimo diskomfortą, pilvo pūtimą, nedidelį galvos skausmą ar lengvą rytinį pykinimą, ypač tuo atveju, jei savavališkai pradedama vartoti nuo per didelių dozių. Būtent dėl šios labai paprastos priežasties visi mitybos specialistai vieningai pataria naują papildą jaukintis lėtai – pradėti nuo paties mažiausio įmanomo kiekio.
Svarbu žinoti, kad spirulinos vartojimo griežtai reikėtų vengti žmonėms, kuriems diagnozuotos sunkios autoimuninės ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė ar sunkios psoriazės formos. Kadangi ši unikali melsvabakterė labai aktyviai ir stipriai stimuliuoja žmogaus imuninę sistemą bei antikūnų gamybą, ji teoriškai gali nepageidaujamai padidinti pačių autoimuninių reakcijų aktyvumą, taip netyčia pablogindama sergančiojo būklę. Taip pat ypatingų atsargumo priemonių privalo imtis asmenys, turintys retą, paveldimą genetinį medžiagų apykaitos sutrikimą – fenilketonuriją. Spirulinos baltymų struktūroje yra nemažas kiekis aminorūgšties fenilalanino, kurio šių specifinių pacientų organizmas tiesiog nesugeba skaidyti ir saugiai pašalinti. Nėščiosioms ir krūtimi žindančioms moterims taip pat galioja bendra, auksinė taisyklė: prieš pradedant vartoti bet kokius naujus, net ir natūraliausius maisto papildus, įskaitant ir dumblius bei melsvabakteres, visada rekomenduojama ir būtina iš anksto pasitarti su savo nėštumą prižiūrinčiu gydytoju ginekologu ar šeimos daktaru.
Dažniausiai užduodami klausimai apie spiruliną (DUK)
Ar spirulina ir chlorelė yra visiškai tas pats produktas?
Ne, tai yra du iš esmės skirtingi, nors ir panašiai atrodantys mikroskopiniai vandens organizmai. Nors abu produktai šiandien yra pasauliniu mastu priskiriami galingam žaliam supermaistui ir abu išsiskiria nepaprastai aukšta maistine verte, egzistuoja skirtumai. Spirulina yra senovinė melsvabakterė (cianobakterija), kurioje labai gausu baltymų, nepakeičiamų aminorūgščių ir uždegimus mažinančio fikocianino. Tuo tarpu chlorelė biologiškai yra tikras žaliasis dumblis, turintis kietą ląstelės sienelę. Chlorelė labiausiai išsiskiria ir yra vertinama dėl itin didelio valančiojo chlorofilo kiekio bei kiek stipresnių organizmą detoksikuojančių, sunkiuosius metalus iš audinių surišančių savybių.
Kada geriausias metas gerti spiruliną – anksti ryte ar vėlai vakare?
Didžioji dauguma mitybos ir sveikatingumo specialistų rekomenduoja spiruliną ar jos produktus vartoti išskirtinai pirmoje dienos pusėje – tai yra kartu su pusryčiais ryte arba prieš pat pietus. Kadangi ši maistinga bakterija natūraliai suteikia gana didelį energijos pliūpsnį, aktyvina medžiagų apykaitą ir pastebimai mažina fizinį bei protinį nuovargį, jos vartojimas vėlai vakare, ypač prieš miegą, kai kuriems jautresnę nervų sistemą turintiems žmonėms gali nemaloniai apsunkinti greitą užmigimą ir suprastinti miego kokybę. Tačiau kiekvienas organizmas yra unikalus, todėl svarbiausia taisyklė yra atidžiai stebėti savo asmeninio organizmo reakcijas ir pritaikyti laiką sau.
Ar gaminant maistą ir termiškai apdorojant spirulina nepraranda savo maistinės vertės?
Taip, aukšta temperatūra yra didžiausias priešas daugeliui spirulinos naudingųjų savybių. Virimas, kepimas ar plikymas gali greitai ir negrįžtamai sunaikinti kai kurias labai vertingas, bet karščiui jautrias spirulinos medžiagas. Pirmiausia nuo karščio nukenčia ypač jautrūs B grupės vitaminai, vitaminas C bei svarbieji, laisvuosius radikalus naikinantys antioksidantai. Todėl norint išsaugoti maksimalią naudą sveikatai, geriausia šiuos miltelius berti tik į šaltus, kambario temperatūros arba maloniai šiltus (bet jokiu būdu ne verdančius ar karštus garuojančius) gėrimus ir įvairius patiekalus po to, kai jie jau yra nuimti nuo viryklės.
Per kiek maždaug laiko pasijaučia apčiuopiamas teigiamas spirulinos poveikis organizmui?
Greiti rezultatai labai priklauso nuo pradinės ir individualios žmogaus sveikatos būklės, esamo gyvenimo būdo, mitybos įpročių ir nuosekliai kasdien vartojamo papildo kiekio. Kai kurie asmenys aiškiai padidėjusį bendrą energijos lygį, žvalumą ir kur kas geresnį virškinimo trakto darbą pastebi labai greitai – jau po kelių dienų ar vienos savaitės. Tačiau norint pasiekti gilesnių ir tvaresnių rezultatų, tokių kaip pastebimas imuniteto stiprėjimas rudens sezonu, reikšmingi cholesterolio lygio kraujyje pokyčiai ar uždegiminių procesų slopinimas, organizmui gali prireikti nuo 4 iki 8 savaičių nenutrūkstamo, reguliaraus ir atsakingo vartojimo kurso.
Kaip išsirinkti aukščiausios kokybės spirulinos produktus savo mitybai
Galutinai nusprendus ir pasiryžus praturtinti savo kasdienį racioną šiuo nepaprastai galingu gamtos sukurtu supermaistu, yra gyvybiškai svarbu atidžiai ir atsakingai atkreipti dėmesį į rinkoje siūlomų, perkamų produktų kilmę bei tikrąją kokybę. Reikia suprasti, kad spirulina, lygiai taip pat, kaip ir daugelis kitų gyvų vandens organizmų, natūraliai veikia kaip savotiška biologinė kempinė, kuri iš vandens absorbuoja viską – tiek geras, tiek blogas aplinkoje esančias medžiagas ir teršalus. Jei vandens telkinys arba dirbtinis baseinas, kuriame ji masiškai auginama ir dauginama, yra prastai prižiūrimas ar greta gamyklų bei užterštas, dumblyje gali labai greitai ir nepastebimai kauptis pavojingi sunkieji metalai (tokie kaip švinas, gyvsidabris, arsenas, kadmis) bei itin kenksmingos patogeninių mikrocistinų toksinų sankaupos, kurios patekusios į organizmą daro didžiulę žalą ir pažeidžia žmogaus kepenis bei inkstus.
Siekiant visiškai išvengti bet kokio pavojaus savo ir savo šeimos narių sveikatai ir gauti tik tą maksimalią naudą, apie kurią kalba mokslininkai, visada pirmenybę teikite ir ieškokite oficialiais, tarptautiniais ekologiškumo sertifikatais aiškiai pažymėtos spirulinos. Ekologiškas ženklinimas ant pakuotės pirkėjui garantuoja, kad viso auginimo proceso metu niekada nebuvo naudojami pavojingi sintetiniai pesticidai, herbicidai ar pigios cheminės trąšos, o visa vandens ekosistema ir aplinka buvo griežtai ir reguliariai kontroliuojama inspektorių. Taip pat visada labai verta atidžiai perskaityti smulkų šriftą etiketėje ir pasidomėti produkto tikrąja kilmės šalimi, o ne tik pakavimo vieta. Pati švariausia, saugiausia ir kokybiškiausia pasaulio spirulina dažniausiai atkeliauja iš prižiūrimų, švarių ir modernių fermų Havajuose, Taivane, Japonijoje bei specialiai įrengtų, uždarų aukštųjų technologijų ekologinių ūkių Europoje ar JAV. Solidūs, patikimi ir savo vardą branginantys maisto papildų gamintojai niekada nuo klientų neslepia savo naudojamų auginimo metodų ir dažnai savo interneto svetainėse viešai pateikia nepriklausomų trečiųjų šalių laboratorijų atliktų mikrobiologinių tyrimų sertifikatus, neginčijamai patvirtinančius, kad parduodamame produkte tikrai nėra jokių sunkiųjų metalų, toksinų ar kitų nepageidaujamų priemaišų. Galiausiai, labai gero, šviežio ir kokybiško produkto indikatorius pirkėjui yra ir pati vizuali produkto išvaizda bei jaučiamas kvapas: aukščiausios rūšies spirulinos milteliai privalo būti labai sodrios, tolygios ir ryškios tamsiai žalios (su subtiliu melsvu, tamsiu atspalviu) spalvos, visiškai be jokių pašalinių, kietų ar baltų gumulėlių. Kvapas turėtų būti švelnus, gaiviai primenantis švarią jūrą, druską ar ką tik nupjautą šviežią žolę, bet jokiu būdu ne pernelyg aštrus, rūgštus ar atstumiantis pelėsio bei pūvėsio kvapas. Investuodami šiek tiek daugiau laiko paieškoms ir lėšų į sertifikuotą, patikrinto, gero gamintojo produktą, jūs užtikrinsite, kad jūsų organizmo ląstelės gaus tik pačias švariausias, saugiausias ir gryniausias natūralios gamtos dovanojamas galias ilgalaikei sveikatai puoselėti.
