Dantų ėduonis, mediciniškai vadinamas kariesu, yra viena labiausiai paplitusių lėtinių ligų visame pasaulyje, paliečianti ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius bei senjorus. Nors šiuolaikinė odontologija yra itin toli pažengusi ir siūlo daugybę inovatyvių, neskausmingų gydymo sprendimų, specialistai kasdien nuolat pabrėžia vieną neginčijamą tiesą – pats geriausias ir pigiausias gydymas yra visapusiška profilaktika. Kariesas nėra vien tik estetinė šypsenos problema ar trumpalaikis nemalonus jautrumas valgant šaltą ledų porciją bei geriant saldžią arbatą. Iš tiesų, tai yra laipsniškas, klastingas ir negrįžtamas danties kietųjų audinių irimo procesas. Negydomas jis anksčiau ar vėliau sukelia rimtas ir skausmingas infekcijas, stiprų diskomfortą, o ilgainiui veda prie neišvengiamo danties netekimo. Dauguma pacientų vis dar klaidingai įsivaizduoja, kad ėduonis atsiranda tiesiog nuo per didelio suvalgomų saldumynų ar šokolado kiekio. Realybė yra kur kas sudėtingesnė. Tai yra kompleksinė liga, kurią tiesiogiai lemia daugybė mūsų kasdienių įpročių, nematytų burnos higienos klaidų bei specifinių mitybos niuansų. Tik iš esmės suprasdami šios ligos kilmę, jos veikimo mechanizmą ir provokuojančius veiksnius, galime kur kas efektyviau užkirsti jai kelią.
Kiekvieną dieną odontologijos kabinetuose gydytojai susiduria su pacientais, kurie ieško pagalbos tik tada, kai jaučia nepakeliamą, pulsuojantį skausmą, o tai reiškia, kad ėduonis būna jau pažengęs ir pažeidęs gilesnius danties audinius ar net patį danties nervą. Tačiau būtina suprasti, kad kariesas niekada neatsiranda per vieną naktį ar net per vieną savaitę. Tai labai lėtas procesas, kurio pačių ankstyviausių stadijų žmogus dažnai net nepastebi plika akimi, nes jos dar nesukelia jokio fizinio skausmo ar pastebimo diskomforto. Būtent todėl yra kritiškai svarbu nuoširdžiai analizuoti savo asmeninius kasdienius burnos priežiūros įpročius, objektyviai identifikuoti daromas, net ir smulkias, klaidas ir nedelsiant jas ištaisyti. Nuo netinkamo dantų šepetėlio parinkimo, netaisyklingo valymo judesio iki dažno ir nekalto užkandžiavimo tarp pagrindinių valgių – visi šie veiksniai diena iš dienos kuria tobulai palankią terpę žalingoms burnos bakterijoms daugintis, klestėti ir tyliai ardyti jūsų šypseną.
Karieso vystymosi anatomija: kaip atsiranda pažeidimai
Norint sėkmingai išvengti karieso, pirmiausia būtina iki smulkmenų suprasti, kas iš tiesų vyksta jūsų burnoje ir kaip formuojasi šis pažeidimas. Mūsų burnos ertmė nėra sterili – joje natūraliai gyvena milijonai įvairių rūšių bakterijų. Šios bakterijos, susimaišiusios su mūsų seilėmis ir smulkiausiais maisto likučiais, ant dantų paviršiaus nenutrūkstamai formuoja bespalvę, lipnią plėvelę, kuri medicinoje vadinama dantų apnašomis. Pačios pavojingiausios iš šioje plėvelėje gyvenančių bakterijų yra Streptococcus mutans rūšies atstovės. Jų pagrindinis maisto šaltinis yra fermentuojami angliavandeniai ir įvairūs cukrūs, esantys mūsų kasdien suvartojamame maiste ir gėrimuose. Kai šios bakterijos maitinasi ir skaido minėtas medžiagas, jų šalutinis apykaitos produktas yra stiprios, dantų audinius ardančios rūgštys.
Būtent šios išsiskiriančios rūgštys yra tiesioginiai ir patys agresyviausi dantų emalio – paties tvirčiausio žmogaus organizmo audinio – priešai. Nuolatinės rūgščių atakos sukelia cheminį procesą, vadinamą demineralizacija. Šio proceso metu iš kietojo emalio po truputį pasišalina jam tvirtumą suteikiantys svarbiausi mineralai: kalcis ir fosforas. Jei šis irimo procesas nėra laiku sustabdomas atkuriamosiomis (remineralizuojančiomis) priemonėmis, emalis pastebimai silpnėja. Jame iš pradžių atsiranda mikroskopinės poros, kurios ilgainiui gilėja, jungiasi ir galiausiai virsta akivaizdžiai matomomis, juodomis ar rudomis skylutėmis. Kai kariesas visiškai pramuša apsauginį išorinį emalio barjerą, jis pasiekia dentiną – gerokai minkštesnį ir labai poringą sluoksnį, esantį iškart po emaliu. Dentinas per tūkstančius mikroskopinių kanalėlių turi tiesioginį ryšį su danties viduje esančiu nervu. Būtent pasiekus šį etapą žmogus pradeda jausti pirmuosius aiškius simptomus: danties jautrumą įkvepiant šalto oro, geriant karštą kavą ar valgant saldumynus.
Jeigu pacientas ignoruoja šiuos jautrumo signalus ir kariesas lieka negydomas, bakterijos nesustabdomai keliauja dar giliau į danties šerdį, kol galiausiai pasiekia pulpą – danties minkštimą. Pulpoje yra išsidėsčiusios gyvybiškai svarbios kraujagyslės ir jautrūs nervai. Kai infekcija pasiekia šią zoną, prasideda ūmus uždegimas, sukeliantis stiprų, pulsuojantį, dažnai naktimis paūmėjantį skausmą. Negana to, infekcija per danties šaknies viršūnę gali išplisti dar toliau – tiesiai į žandikaulio kaulo audinį, suformuodama pavojingą pūlinį. Toks stipriai užleistas ėduonis reikalauja labai brangaus ir sudėtingo endodontinio (šaknų kanalų) gydymo arba, kai danties vainiko nebemenama išsaugoti, baigiasi skaudžiausiu scenarijumi – danties rovimu.
Pagrindinės klaidos, lemiančios dantų karieso atsiradimą
Nors genetiškai nulemtas natūralus emalio storis, dantų anatomija (pavyzdžiui, gilios vagelės kramtomajame paviršiuje) ar individuali seilių sudėtis ir kiekis turi tam tikros įtakos bendrai dantų sveikatai, modernios odontologijos atstovai visame pasaulyje vieningai sutaria: pačią didžiausią ir reikšmingiausią įtaką ėduonies išsivystymui turi mūsų pačių kasdieniai, dažnai net nesusimąstant atliekami veiksmai ir įpročiai. Dažniausiai kasdienybėje daromos klaidos, kurios plačiai atveria kelią destruktyviam kariesui, yra tiesiogiai susijusios su netinkama asmenine burnos higiena, skubėjimu ir žalingais mitybos modeliais.
Netaisyklinga arba nepakankama asmeninė burnos higiena
Viena pačių dažniausių ir, atrodytų, banaliausių klaidų yra tiesiog per trumpas ir paviršutiniškas dantų valymo laikas. Visi odontologai nepaliaujamai rekomenduoja dantis valyti su pasta ir šepetėliu bent dvi minutes, griežtai du kartus per dieną (iš pat ryto ir vakare prieš miegą). Deja, pasaulinė statistika ir atlikti tyrimai negailestingai rodo, kad daugelis žmonių šiam gyvybiškai svarbiam procesui vidutiniškai teskiria vos 30–40 sekundžių. Per tokį itin trumpą laiko tarpą yra fiziškai neįmanoma mechaniškai atskirti ir pašalinti visų per dieną ar naktį susikaupusių bakterinių apnašų nuo visų dantų paviršių. Be to, ypač svarbi yra pati dantų valymo technika. Didelė dalis pacientų vis dar naudoja agresyvius, horizontalius „brūžinimo“ judesius pirmyn ir atgal. Toks valymo būdas yra ydingas: jis ne tik nevalo apnašų iš dantenų vagelių, bet ir ilgainiui negrįžtamai traumuoja jautrias dantenas, skatina jų atsitraukimą (recesiją) bei pleištiškai nudildo danties emalį kaklelio srityje. Dantis visuomet reikėtų valyti švelniais šluojamaisiais (nuo dantenų link danties kramtomojo paviršiaus) arba nedideliais sukamaisiais judesiais, šepetėlio galvutę laikant pakreiptą maždaug 45 laipsnių kampu į dantenų kraštą.
Tarpdančių valymo ignoravimas
Net ir pats geriausias ir brangiausias elektrinis ar paprastas dantų šepetėlis geba išvalyti tik apie 60 procentų viso danties paviršiaus ploto. Likę kritiniai 40 procentų klastingo ploto slepiasi būtent tarpdančiuose. Būtent ten, kur du gretimi dantys glaudžiai liečiasi vienas su kitu, dažniausiai ir prasideda nematomas kariesas. Tarpdančiuose lengviausiai įstringa mėsos, daržovių skaidulų ar kito maisto likučiai, o šepetėlio šereliai ten paprasčiausiai nepasiekia. Tarpdančių siūlo, specialių įvairaus dydžio tarpdančių šepetėlių ar modernaus burnos irigatoriaus nenaudojimas savo kasdienėje rutinoje yra viena pačių didžiausių, sunkiausias pasekmes turinčių klaidų, garantuojančių, kad anksčiau ar vėliau teks plombuoti gretimus dantis. Kiekvieną tarpdantį yra absoliučiai būtina kruopščiai išvalyti bent vieną kartą per dieną, geriausia – vakare, prieš pat einant miegoti, kad naktį, kai sumažėja seilių išsiskyrimas, bakterijos neturėtų maisto bazės.
Netinkami mitybos įpročiai ir nuolatinis užkandžiavimas
Mes dažnai klaidingai susitelkiame tik į per dieną bendrai suvartojamo cukraus kiekį, skaičiuodami gramus ar kalorijas, tačiau mokslininkai ir odontologai įspėja, kad dantims kur kas svarbesnis faktorius yra cukraus vartojimo dažnumas, o ne vien jo kiekis. Kiekvieną kartą, kai suvalgote ar išgeriate ką nors saldaus, ar netgi tai, kas turi sudėtinių angliavandenių (net jei tai tėra sveikuoliškas obuolys, sūrūs krekeriai, džiovinti vaisiai ar saldi kava su pienu), jūsų burnoje tuoj pat prasideda stipri rūgščių ataka, kuri be perstojo trunka apie 20–30 minučių po paskutinio kąsnio. Jei jūs turite įprotį po truputį užkandžiauti visą dieną, nuolat gurkšnoti saldžius gėrimus, jūsų seilės paprasčiausiai neturi pakankamai laiko ir pajėgumų neutralizuoti šių rūgščių ir atstatyti normalaus, saugaus burnos pH lygio (kuris normoje yra apie pH 7.0). Tokiu atveju danties emalis yra nuolatos demineralizuojamas, jis tiesiog nespėja atsistatyti. Todėl griežtai rekomenduojama atsisakyti dažno užkandžiavimo tarp pagrindinių valgių, o norimus saldumynus ar desertus suvartoti iškart po pagrindinio maisto, po to nepamirštant bent intensyviai išskalauti burną paprastu vandeniu.
Profesionalios pagalbos ir reguliarių patikrinimų vengimas
Laukti momento, kol dantį pradės stipriai skaudėti ar kol iškris sena plomba, yra pati prasčiausia įmanoma strategija norint išsaugoti sveikus dantis. Kaip jau minėta, pradinėse stadijose kariesas absoliučiai nesukelia jokio skausmo, todėl pats pacientas namų sąlygomis jo identifikuoti beveik negali. Reguliarūs, profilaktiniai vizitai pas savo gydytoją odontologą (bent 1–2 kartus per metus, priklausomai nuo asmeninės rizikos) ir reguliari profesionali burnos higiena leidžia specialistui pastebėti kylančią problemą dar pačioje užuomazgoje. Profesionalus gydytojas pamato pakitimus tuomet, kai ant danties tebėra tik nedidelė balta demineralizacijos dėmelė. Šioje fazėje procesą galima lengvai sustabdyti nenaudojant bauginančio grąžto, vien pritaikius fluoro terapiją ir pakoregavus įpročius. Atidėliojant ir bijant vizitų, nejučia leidžiama kariesui nevaržomai progresuoti iki stadijos, kai reikalingas skausmingesnis ir gerokai brangesnis invazinis gydymas.
Pirmieji simptomai: kada reikėtų nedelsiant kreiptis pagalbos
Nors visada geriausia strategija yra iš anksto užkirsti kelią bet kokiam ėduoniui dar prieš jam prasidedant, be galo svarbu kiekvienam pacientui mokėti atpažinti pačius pirmuosius savo organizmo siunčiamus pavojaus signalus. Tinkamai ir, svarbiausia, laiku sureagavus į šiuos išvardintus simptomus, galima sėkmingai išsaugoti kur kas daugiau sveikų, natūralių danties audinių ir taip pat išvengti labai sudėtingo, ilgo bei brangaus invazinio gydymo.
- Baltos, kreidos spalvos matinės dėmės ant danties paviršiaus: Tai yra pats pirmasis ir anstyviausias karieso požymis, rodantis lokalizuotą ir sparčią emalio demineralizaciją. Jei laiku kreipsitės į specialistą, šiame etape kariesas dar gali būti visiškai sustabdytas namų ir profesionaliomis sąlygomis naudojant specialius fluoro bei kalcio preparatus, išvengiant danties gręžimo.
- Tamsios dėmės ar ryškios pigmentuotos linijos: Jei pradinė balta demineralizacijos dėmė nėra diagnozuojama ir gydoma, ilgainiui dėl audinio poringumo ji pritraukia ir sugeria tamsius pigmentus iš kasdienio maisto (kavos, arbatos, uogų) ir tampa ruda, tamsiai pilka arba net juoda. Tai jau rodo akivaizdų struktūrinį ir negrįžtamą emalio pažeidimą, kurį teks plombuoti.
- Trumpalaikis jautrumas saldžiam, karštam ar šaltam dirgikliui: Dažniausiai šis simptomas pasireiškia kaip netikėtas, trumpas, aštrus ir veriantis skausmas valgant ar geriant. Jis greitai praeina pašalinus dirgiklį. Tai labai aiškiai signalizuoja, kad ėduonies ertmė jau sėkmingai perėjo emalį ir pasiekė gilesnį dentino sluoksnį.
- Užkibimo jausmas arba liežuviu juntama ertmė: Kartais atidūs pacientai tiesiog liežuviu apčiuopia neįprastai aštrų danties kraštą, šiurkštų paviršių ar net gilią duobutę ten, kur jos anksčiau nebuvo. Taip pat labai geras indikatorius – valant dantis įprastu tarpdančių siūlu, jis gali pradėti nuolat kliūti, pleišėti ar net visai nutrūkti. Tai tiesiogiai rodo atsiradusią aštrią kariozinę ertmę tarpdantyje, kuri plika akimi gali būti ir nematoma.
- Spontaniškas, stiprus, nuolatinis skausmas: Jei konkretų dantį pradeda stipriai skaudėti be absoliučiai jokio išorinio dirgiklio (pavyzdžiui, esant visiškoje ramybės būsenoje, žiūrint televizorių ar ypač naktį bandant užmigti), tai yra pats kritiškiausias pavojaus signalas. Šis simptomas reiškia, kad bakterinė infekcija jau pasiekė patį danties nervą (pulpą), prasidėjo ūminis uždegimas ir būtina itin skubi odontologinė pagalba, nes situacija tik blogės.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie dantų kariesą
Pacientai, atsisėdę į odontologo kėdę ir išgirdę diagnozę „kariesas“, labai dažnai užduoda tuos pačius, labai svarbius klausimus, susijusius su ėduonies atsiradimu, mitais ir prevencija. Štai išsamūs profesionalų atsakymai į pačius aktualiausius ir dažniausiai užduodamus klausimus:
Ar dantų kariesas gali būti paveldimas genetiniu būdu iš tėvų?
Griežtai moksliškai kalbant, pats dantų kariesas kaip liga tikrai nėra paveldimas, nes tai iš esmės yra infekcinis procesas, kurį sukelia konkrečios bakterijos, gaunamos iš aplinkos (dažniausiai ankstyvoje vaikystėje perduodamos pačių tėvų per bučinius ar ragaujant maistą tuo pačiu šaukštu). Tačiau, nepaisant to, mūsų žmogaus genetika iš tiesų atlieka tam tikrą svarbų vaidmenį bendroje lygtyje. Iš savo tėvų ar senelių mes neabejotinai galime paveldėti dantų emalio storį, jo cheminę struktūrą, taip pat dantų anatomiją bei formą (pavyzdžiui, ypač gilias, siauras krūminių dantų vageles, kuriose itin lengvai ir greitai kaupiasi dantų apnašos). Taip pat paveldime ir asmeninį seilių išsiskyrimo greitį, kiekį bei seilių sudėtį (jų gebėjimą neutralizuoti rūgštis). Nepaisant šių paveldėtų faktorių, net ir turint vadinamąją „prastesnę genetiką“, nepriekaištinga ir kruopšti asmeninė burnos higiena bei teisingai subalansuota mityba gali visiškai apsaugoti nuo ėduonies atsiradimo. Genetiniai veiksniai šiuo atveju tik parodo, kad vienam konkrečiam žmogui priežiūros ir pastangų reikės šiek tiek daugiau nei kitam, tačiau jie jokiu būdu nelemia šimtaprocentinio ir neišvengiamo dantų gedimo.
Ar tiesa, kad maži vaikai yra kur kas labiau linkę į kariesą nei suaugusieji?
Taip, tai yra visiška tiesa – vaikų dantys anatomiškai ir fiziologiškai yra nepalyginamai labiau pažeidžiami karieso atakų. Pirmiausia, pieninių dantukų, o vėliau ir neseniai išdygusių nuolatinių dantų emalis yra gerokai plonesnis, minkštesnis ir kur kas mažiau mineralizuotas nei visiškai susiformavusių, brandžių suaugusiųjų dantų. Todėl bakterijų išskiriamos rūgštys jį suardo stulbinamai greičiau – kartais pažeidimas pasiekia nervą vos per kelis mėnesius. Be to, maži vaikai dažniausiai dar neturi susiformavusių tvirtų ir teisingų motorinių burnos higienos įgūdžių, nemoka patys taisyklingai išsivalyti visų apnašų, o tuo pačiu jie yra žymiai labiau linkę vartoti daug paslėpto cukraus turinčius produktus, sultis bei lipnius gėrimus. Būtent dėl šių kritinių priežasčių tėvų tiesioginė pagalba, aktyvi priežiūra ir ypač dantų pervailymas (pagalba valant vaikų dantis šepetėliu ir siūlu bent iki 7–8 metų amžiaus, kol susiformuos smulkioji vaiko motorika) yra absoliučiai būtina ir nepakeičiama sąlyga norint išsaugoti sveikas atžalų šypsenas.
Ar kramtomoji guma be cukraus iš tiesų padeda apsaugoti dantis nuo ėduonies?
Kramtomosios gumos, kurios sudėtyje nėra tradicinio cukraus, kramtymas (ypač tos gumos, kurios pagrindinis saldiklis yra natūralus ksilitolis) iškart po valgio yra tikrai puiki, moksliškai pagrįsta papildoma karieso prevencijos priemonė. Pats kramtymo procesas kaip mechaninis veiksmas smegenims siunčia signalą ir stipriai stimuliuoja gausų seilių išsiskyrimą seilių liaukose. Padidėjęs seilių kiekis natūraliai ir greitai nuplauna didžiąją dalį maisto likučių nuo dantų paviršių, operatyviai atskiedžia ir neutralizuoja agresyvias bakterijų išskiriamas rūgštis bei tiesiogiai aprūpina išsekusį emalį atstatomaisiais, jam reikalingais mineralais – kalciu ir fosforu. Be to, ksilitolis slopina kariesą sukeliančių bakterijų dauginimąsi. Tačiau ypač svarbu atsiminti, kad tokią profilaktinę gumą rekomenduojama kramtyti ribotą laiką – ne ilgiau kaip 15–20 minučių, kad nebūtų per daug ir be reikalo apkraunamas, varginamas apatinio žandikaulio sąnarys bei kramtomieji raumenys. Taip pat privalu suprasti, kad jokio, net ir pačio stebuklingiausio produkto kramtymas visiškai nepakeičia mechaninio, kruopštaus dantų valymo šepetėliu, pasta bei tarpdančių priežiūros priemonėmis.
Kokia parduotuvėse ar vaistinėse parduodama dantų pasta yra pati efektyviausia kovojant su kariesu?
Nepriklausomų tyrėjų moksliškai įrodyta, Pasaulio sveikatos organizacijos pripažinta ir odontologų profesionalų visame pasaulyje vieningai patvirtinta, kad pati efektyviausia, labiausiai apsauganti dantų pasta ėduonies profilaktikai visada yra ta, kurios sudėtyje yra pakankamas ir aktyvus fluorido (fluoro) kiekis. Valant dantis, fluoras iš pastos tiesiogiai prisijungia prie cheminės danties emalio struktūros, remineralizuodamas pažeistas vietas ir paversdamas natūralų emalį fluorapatitu – ypatingu cheminiu junginiu, kuris yra nepalyginamai žymiai atsparesnis kasdieniam rūgščių poveikiui nei mūsų natūralus emalis (kurį sudaro hidroksiapatitas). Vidutiniam suaugusiam žmogui profilaktiškai rekomenduojama kasdien naudoti kokybišką pastą, kurioje fluoro koncentracija yra ne mažesnė kaip 1450 ppm (milijoninių dalių, nurodomų ant pakuotės). Labai populiarios, madingos ekologiškos ar natūralios dantų pastos be fluoro žolelių pagrindu galbūt maloniai kvepia ir atgaivina burnos kvapą, tačiau jos visiškai neužtikrina jokios realios cheminės apsaugos nuo emalio demineralizacijos ir neužkerta kelio kariesui.
Pažangūs profilaktikos metodai ilgalaikei burnos sveikatai
Puikiai suprasdami, kad net ir pati idealiausia mityba bei vien tik tradicinio dantų valymo namuose ne visada ir ne visiems pakanka (ypač pacientams, priskiriamiems didelės karieso rizikos grupėms), šiuolaikinis odontologijos mokslas yra stipriai pažengęs ir siūlo įvairius pažangius, modernius apsaugos metodus. Šios naujos kartos profesionalios priemonės iš esmės padeda stipriai sustiprinti silpną danties struktūrą, užkirsti kelią irimui ir sukurti burnos ertmėje tokią specifinę aplinką, kurioje žalingoms bakterijoms darosi nepaprastai sunku išgyventi, pritvirtinti prie paviršių bei sėkmingai daugintis.
Viena iš pačių efektyviausių ir populiariausių prevencinių odontologinių procedūrų, ypač griežtai rekomenduojama vaikams bei paaugliams vos tik išdygus pirmiesiems nuolatiniams krūminiams dantims, yra profesionalus dantų silantavimas. Kaip žinoma, krūminiai dantys savo kramtomuosiuose paviršiuose turi labai natūralias, ryškias ir kartais labai gilias bei siauras vageles bei duobutes. Net ir paties geriausio dantų šepetėlio šereliai anatomiškai dažnai yra per stori, kad fiziškai pasiektų patį šių siaurų vagelių dugną, todėl būtent jose neišvengiamai užsilieka mikroskopiniai maisto likučiai, kaupiasi apnašos ir labai greitai prasideda vadinamasis vagelių ėduonis. Dantų silantai – tai speciali, saugi, takaus pavidalo skysta plombinė medžiaga, praturtinta fluoru. Gydytojas ja atsargiai užlieja minėtas gilias vageles ir greitai sukietina naudodamas specialią odontologinę šviesą (polimerizatorių). Tokiu neskausmingu būdu ant danties kramtomojo paviršiaus sukuriamas visiškai lygus, apsaugotas ir labai lengvai namuose nuvalomas paviršius, fiziniu barjeru neleidžiantis jokioms bakterijoms prasiskverbti į gilesnius danties kietuosius audinius.
Tuo tarpu suaugusiems pacientams ir tiems, kurie nuolat kenčia nuo varginančio, padidėjusio dantų kaklelių jautrumo ar po apžiūros sužino turintys daug pradinių, dar paviršinių karieso židinių (baltųjų dėmių), itin rekomenduojamos intensyvios remineralizuojančios terapijos. Vizito metu odontologijos arba burnos higienos kabinetuose gali būti greitai atliekamos profesionalios ir stiprios fluoro aplikacijos – dantis padengiant specialiu medicininiu laku ar putomis bei geliu, turinčiu itin didelę, terapinę fluoro koncentraciją. Be klinikinių procedūrų, šiandieninė rinka siūlo ir pažangius namų naudojimui skirtus produktus: specialius kremus, putas ir pastas su skysto kalcio, fosfato ir kazeino junginiais (pavyzdžiui, CPP-ACP technologijos pagrindu), kuriuos pacientas gali saugiai ir ilgai naudoti namuose pagal asmeninio gydytojo nurodymus. Šios biologiškai aktyvios priemonės kasdien padeda iš naujo atstatyti prarastus mineralus, užpildyti emalyje atsiradusius mikro-pažeidimus ir poras, dar prieš jiems virstant tikromis, gręžimo reikalaujančiomis kariozinėmis ertmėmis.
Galiausiai, privalu pabrėžti, kad ilgalaikė, stabili burnos ir dantų sveikata yra tiesiog neatsiejama nuo jūsų bendros viso organizmo sveikatos būklės bei adekvačios, nuolatinės hidratacijos. Paprasto negazuoto vandens gėrimas viso ilgo dienos bėgyje yra ne tik ypač svarbus gyvybiškai visam kūnui bei odai, bet ir tiesiogiai užtikrina pakankamą, kokybišką seilių gamybą pačioje burnoje. Seilės, kaip jau buvo aptarta, yra mūsų pats svarbiausias, natūralus ir galingiausias šarvas prieš agresyvų kariesą. Jei jūs dažnai jaučiate nuolatinį, sekinantį burnos sausumą (medicinoje vadinamą kserostomija), kurį neretai gali išprovokuoti tam tikrų sisteminių vaistų (nuo kraujospūdžio, antidepresantų) nuolatinis vartojimas, didelis patiriamas stresas ar autoimuninės ligos, apie tai yra būtina kuo greičiau informuoti savo gydantį odontologą. Burnos sausumas dramatiškai ir ypač greitai padidina daugybinio, agresyvaus karieso išsivystymo riziką, todėl apsaugai sukurti gali prireikti kasdien papildomai naudoti specialias dirbtines seiles vaistinėse parduodamų purškalų pavidalu ar ypač švelnius, jautriai gleivinei pritaikytus specialius burnos skalavimo skysčius, skirtus intensyviai drėkinti burnos ertmę.
Karieso kontrolė ir stabdymas yra viso gyvenimo, nenutrūkstamas procesas, kuris visuomet reikalauja didelio paciento sąmoningumo, motyvacijos ir griežto nuoseklumo kasdienėje rutinoje. Visam laikui atsisakę žalingų, didelio cukraus kiekio reikalaujančių mitybos įpročių, išsiugdę preciziškus ir nenuolaidžiaujančius rytinės bei vakarinės burnos higienos įgūdžius ir, svarbiausia, atvirai bei glaudžiai bendradarbiaudami su savo pasirinktu gydytoju odontologu ir burnos higienistu, jūs tikrai galite sėkmingai sukurti ypač patikimą ir nepramušamą apsauginį barjerą. Kiekvienas laiku, nenumojant ranka atliktas trumpas profilaktinis patikrinimas specialisto kėdėje ir kiekvieną vakarą teisingai, iki galo išvalytas siauras tarpdantis yra labai konkretus ir didelis žingsnis link to, kad nemalonus ir gąsdinantis odontologo grąžto garsas ateityje jums liktų tik labai tolimu, retu prisiminimu, o jūsų natūralūs, sveiki ir gražūs dantys nepriekaištingai funkcionuotų ir tarnautų jums absoliučiai visą gyvenimą.
