Katarakta yra viena labiausiai paplitusių akių ligų pasaulyje, ypač dažnai paveikianti vyresnio amžiaus žmones, tačiau neretai užklumpanti ir kur kas jaunesnius. Tai negrįžtamas procesas, kurio metu skaidrus akies lęšiukas pamažu drumstėja, praranda savo natūralų elastingumą ir skaidrumą, todėl į akies vidų patenka vis mažiau šviesos. Žmogui, sergančiam šia liga, pasaulis pamažu tampa tarsi matomas per rūką ar nešvarų, aprasojusį lango stiklą. Kadangi katarakta dažniausiai vystosi labai lėtai ir be jokio fizinio skausmo, daugelis pacientų pradinių jos stadijų net nepastebi, nurašydami nedidelius regėjimo pokyčius natūraliam senėjimo procesui, nuovargiui ar netinkamam apšvietimui darbo vietoje. Vis dėlto, laiku neatpažinus šio susirgimo ir nesikreipus pagalbos į specialistus, katarakta gali ilgainiui baigtis visišku aklumu. Šiuolaikinė medicina turi itin efektyvių, greitų ir saugių būdų šiai problemai spręsti, tačiau viskas prasideda nuo žinių – supratimo, kas tiksliai vyksta jūsų akyse, ir gebėjimo laiku atpažinti pačius pirmuosius, kartais visai nekaltus atrodančius simptomus.
Kas iš tiesų yra katarakta ir kaip vyksta šis procesas?
Norint suprasti ligos esmę, verta pažvelgti į mūsų akies anatomiją. Žmogaus akies lęšiukas, esantis iškart už rainelės, yra sudarytas daugiausia iš vandens ir specifinių baltymų. Jauno ir sveiko žmogaus akyje šie baltymai yra išsidėstę itin tvarkingai, todėl lęšiukas išlieka visiškai skaidrus ir leidžia šviesai netrukdomai praeiti pro jį, lūžti ir tiksliai susifokusuoti tinklainėje. Būtent dėl šio mechanizmo mes matome ryškų ir aiškų vaizdą.
Bėgant metams, dėl natūralių senėjimo procesų, ląstelių metabolizmo pokyčių, nuolatinio oksidacinio streso ir įvairių išorės veiksnių, šie lęšiuko baltymai pradeda irti ir liptis į netaisyklingus gniužulus. Būtent šie susikaupę baltymų telkiniai ir suformuoja drumstis, kurios veikia kaip optinė kliūtis ir trukdo šviesos spinduliams pasiekti akies dugną. Iš pradžių drumstys būna labai mažos, mikroskopinės, ir gali dengti tik nedidelę lęšiuko dalį periferijoje, todėl regėjimo kokybė išlieka beveik nepakitusi ir žmogus nejaučia jokio diskomforto. Tačiau ilgainiui, procesui progresuojant ir negydant, pažeistas plotas nenumaldomai didėja, pats lęšiukas gali kietėti ir įgauti gelsvą ar net tamsiai rusvą atspalvį. Ligos vystymosi greitis yra labai individualus dalykas – vieniems pacientams lęšiukas gali visiškai sudrumstėti per kelis trumpus metus, kitiems šis procesas lėtai tęsiasi net kelis dešimtmečius. Yra labai svarbu suprasti esminį faktą: katarakta nėra vėžys, auglys ar svetimkūnis akyje, tai yra tiesiog paties akies lęšiuko anatominės ir cheminės struktūros pakitimas.
Pagrindinės ligos atsiradimo priežastys ir rizikos veiksniai
Nors natūralus žmogaus organizmo senėjimas yra neginčijamai pagrindinis ir pats dažniausias kataraktos išsivystymo veiksnys, tai toli gražu nėra vienintelė priežastis. Medicinos mokslo praktikoje ir tyrimuose išskiriami keli labai svarbūs rizikos faktoriai, kurie gali gerokai paspartinti lęšiuko drumstėjimo procesą net ir nesulaukus brandaus pensinio amžiaus. Žinant šiuos veiksnius, galima imtis atitinkamų prevencijos priemonių ir apsaugoti savo regėjimą.
- Genetinis polinkis ir paveldimumas: Jei jūsų artimi kraujo giminaičiai (tėvai, seneliai) sirgo ankstyva katarakta, statistiškai egzistuoja gerokai didesnė tikimybė, kad ši genetinė tendencija persiduos ir jums.
- Ultravioletinių (UV) spindulių poveikis: Ilgalaikis, nuolatinis buvimas tiesioginėje saulėje be kokybiškų, UV spindulius šimtu procentų blokuojančių akinių, stipriai pažeidžia lęšiuko baltymus ir žymiai skatina audinių oksidacinį stresą.
- Cukrinis diabetas ir kitos sisteminės ligos: Pacientai, sergantys šia klastinga lėtine liga, susiduria su žymiai didesne rizika susirgti katarakta, o pati liga paprastai progresuoja daug greičiau dėl nuolatos svyruojančio ir aukšto gliukozės lygio kraujyje, kuris chemiškai keičia akies vandeninio skysčio sudėtį.
- Žalingi kasdienybės įpročiai: Aktyvus rūkymas bei perteklinis, nuolatinis alkoholio vartojimas sukuria žmogaus organizme didžiulius kiekius laisvųjų radikalų, kurie kraujotakos pagalba pasiekia akis ir tiesiogiai atakuoja bei žaloja sveikas akies lęšiuko ląsteles.
- Fizinės akies traumos bei lėtiniai uždegimai: Bet koks stiprus mechaninis ar cheminis akies sužeidimas, praeityje atliktos sudėtingos akių operacijos ar dažnai pasikartojantys vidiniai akių uždegimai (pavyzdžiui, uveitas) labai dažnai palieka negrįžtamus struktūrinius pėdsakus.
- Specifinių medikamentų vartojimas: Ilgalaikis kortikosteroidų (hormoninių vaistų) ir kai kurių kitų stiprių vaistinių preparatų vartojimas didelėmis dozėmis yra moksliškai įrodytas faktorius, glaudžiai susijęs su ankstyvu ir greitu kataraktos formavimusi.
Pirmieji simptomai: kaip laiku atpažinti klastingą ligą?
Kataraktos pati pradžia visada yra be galo subtili ir tyli. Pacientas nejaučia absoliučiai jokio skausmo, perštėjimo, niežėjimo ar pastebimo išorinio akies paraudimo, kuris priverstų nedelsiant sunerimti. Būtent dėl šios klastingos priežasties yra tiesiog būtina atidžiai stebėti ir atkreipti dėmesį į specifinius regos pokyčius, kurie pačioje pradžioje gali atrodyti menkaverčiai.
Neryškus matymas ir jausmas, lyg žiūrėtumėte per rūką
Tai pats dažniausias ir paprastai vienas anksčiausiai pastebimų kataraktos požymių. Vaizdas tampa nebe toks aštrus, koks buvo anksčiau, praranda savo buvusį kontūrą. Gali atrodyti, kad jūsų nešiojamų akinių stiklai yra nuolat ištepti, neriebūs, apdulkėję ar aprasoję, nors jūs juos tik ką kruopščiai nuvalėte. Šis varginantis simptomas atsiranda todėl, kad šviesa, patekusi į akį, nebegali tolygiai pereiti per sudrumstėjusį lęšiuką ir tiesiog išsisklaido akies viduje, neleisdama tinklainei suformuoti aiškaus vaizdo.
Prastas matymas prieblandoje ir tamsiuoju paros metu
Žmonės, kuriems pradeda vystytis katarakta, labai dažnai pastebi ir skundžiasi, kad jiems darosi vis sunkiau drąsiai vairuoti automobilį naktį arba patogiai skaityti knygą esant silpnesniam, blausiam kambario apšvietimui. Sergančioms akims reikia vis daugiau ir daugiau papildomos šviesos, kad galėtų sėkmingai atskirti smulkias detales ir užtikrinti įprastą regėjimo kokybę.
Padidėjęs jautrumas ryškiai šviesai ir varginantys atspindžiai
Sutrikusi, netaisyklinga lęšiuko struktūra lemia tai, kad į akį patekusi labai ryški šviesa stipriai ir chaotiškai išsisklaido. Pavyzdžiui, vairuojant automobilį tamsiuoju paros metu, priešpriešais atvažiuojančių automobilių žibintai gali atrodyti nenatūraliai, akinančiai ryškūs, rėžiantys akį. Taip pat aplink įvairius šviesos šaltinius (gatvės žibintus, stalo lempas, netgi mėnulį giedrą naktį) gali susidaryti vadinamieji „aureolės” ar „halo” efektai – savotiški spalvoti ar balti šviesos lankai.
Išblukusios, praradusios natūralų ryškumą spalvos
Ilgainiui, mėnesiams ar metams bėgant, besiformuojanti ir kietėjanti katarakta veikia kaip gelsvas, rusvas ar net tamsiai gintarinis filtras jūsų akyje. Dėl šio susidariusio barjero visos aplinkos spalvos žmogui tampa pastebimai blankesnės, praranda savo gyvybingumą ir sodrumą. Balta spalva gali atrodyti aiškiai pageltusi ar purvina. Kadangi šis optinis pokytis vyksta be galo lėtai, daugelis žmonių jo net nefiksuoja tol, kol po sėkmingos akių operacijos jie vėl staiga nepamato tikrųjų, akinamai ryškių pasaulio spalvų.
Dažnas akinių ar kontaktinių lęšių recepto keitimas
Jeigu anksčiau jūsų regėjimas ilgą laiką buvo stabilus ir nešiojote tuos pačius akinius kelerius metus, o staiga pastebite, kad tenka vis dažniau lankytis pas oftalmologą ir užsakinėti vis naujus, stipresnius akinius, tai gali būti vienas iš ankstyvųjų, įspėjamųjų kataraktos ženklų. Ypatinga forma – branduolinė katarakta – iš pradžių gali sukelti netgi laikiną regėjimo iš arti pagerėjimą (pacientai pastebi, kad staiga gali skaityti be akinių), tačiau šis apgaulingas fenomenas gana greitai išnyksta ligai toliau progresuojant ir lęšiukui prarandant paskutinius skaidrumo likučius.
Skirtingi kataraktos tipai ir jų išskirtiniai bruožai
Nors bendras rezultatas visada yra regėjimo prastėjimas, toli gražu ne visos kataraktos yra vienodos savo prigimtimi. Priklausomai nuo to, kurioje tiksliai lęšiuko anatominėje vietoje pradeda formuotis pirmosios drumstys, ši liga gali pasireikšti skirtingais pirminiais simptomais ir turėti visai kitokį progresavimo greitį.
- Branduolinė katarakta: Kaip sufleruoja pats pavadinimas, ji susidaro pačiame lęšiuko centre (vadinamajame branduolyje). Iš pradžių ji labai dažnai gali sukelti senatvinės trumparegystės atsiradimą ar minėtą trumpalaikį skaitymo iš arti pagerėjimą. Tačiau laikui bėgant, lęšiuko centras smarkiai geltonuoja, kietėja ir vis labiau blokuoja vaizdą.
- Žievinė katarakta: Šis tipas pradeda vystytis lęšiuko išoriniuose pakraščiuose (žievėje). Pradinėje stadijoje formuojasi specifinės, pleišto ar dviračio stipinų pavidalo balkšvos drumstys, kurios bėgant laikui pamažu slenka link lęšiuko centro. Žievinė katarakta išsiskiria tuo, kad ji itin dažnai ir anksti sukelia stiprų akinimo jausmą žiūrint į šviesą.
- Užpakalinė subkapsulinė katarakta: Drumstumas pradeda formuotis pačioje lęšiuko užpakalinėje dalyje, itin arti kapsulės, tiesiai pagrindinių šviesos spindulių kelyje. Reikia pabrėžti, kad šio tipo katarakta progresuoja žymiai greičiau nei visos kitos formos ir itin smarkiai trikdo gebėjimą skaityti bei matyti ryškioje dienos šviesoje. Ji kur kas dažniau pasitaiko jauniems asmenims, sergantiems diabetu ar ilgai vartojantiems steroidinius vaistus.
Diagnostikos procesas ir šiuolaikinio gydymo galimybės
Svarbu žinoti, kad kataraktos diagnozė gydytojams tikrai nėra sudėtinga procedūra, tačiau tam yra būtinas išsamus ir profesionalus akių patikrinimas specializuotame kabinete. Gydytojas oftalmologas, naudodamas specialų oftalmologinį prietaisą – plyšinę lempą, kuri veikia kaip stiprus mikroskopas, gali labai detaliai, milimetro tikslumu apžiūrėti lęšiuką, įvertinti susidariusių drumsčių dydį, jų lokalizaciją bei bendrą ligos brandos laipsnį. Konsultacijos metu taip pat įprastai atliekamas akių dugno (tinklainės ir regos nervo) tyrimas, išplečiant vyzdžius specialiais lašais, bei objektyvus regėjimo aštrumo patikrinimas.
Pirmiausia, būtina griežtai paneigti vieną gajų, bet visiškai klaidinantį mitą: jokie pasaulyje egzistuojantys akių lašai, specialūs akių pratimai, stebuklingi akiniai ar brangūs mitybos papildai negali išgydyti jau prasidėjusios kataraktos ir ištirpdyti susikaupusių baltymų drumsių. Tai fiziologiškai neįmanoma. Šiai dienai vienintelis, patvirtintas ir šimtu procentų efektyvus gydymo būdas yra mikrochirurginė operacija.
Laimei, šiuolaikinė kataraktos operacija yra pripažįstama viena saugiausių, greičiausių ir ko gero dažniausiai atliekamų operacijų visame pasaulyje. Procedūros metu, pacientui pritaikius tik vietinę nejautrą (nujautrinančius akių lašus), per mikroskopinį, vos kelių milimetrų ilgio pjūvį akyje, pasitelkus specialų ultragarsinį zondą, yra susmulkinamas ir visiškai pašalinamas sudrumstėjęs, nebetinkamas natūralus lęšiukas. Iškart į jo vietą, to paties pjūvio pagalba, yra implantuojamas visiškai skaidrus, lankstus dirbtinis intraokulinis lęšis, kuris atlieka buvusio lęšiuko funkcijas. Pati chirurginė procedūra operacinėje trunka vos 15-20 minučių, nereikalauja jokių siūlių (pjūvis sandarinasi pats), o pacientas jau tą pačią ar kitą dieną gali vykti namo ir džiaugtis stebuklingai sugrįžusiu, ryškiu regėjimu. Negana to, šiuolaikiniai dirbtiniai lęšiai gali būti individualiai parenkami taip, kad vienu metu ištaisytų ir paciento anksčiau turėtas refrakcijos ydas – trumparegystę, toliaregystę ar net astigmatizmą, taip leisdami visam laikui atsisveikinti su kasdieniais akiniais.
Dažniausiai užduodami klausimai apie kataraktą
Žemiau pateikiame atsakymus į pačius dažniausius, nerimą keliančius klausimus, su kuriais nuolat susiduria pacientai, išgirdę kataraktos diagnozę oftalmologo kabinete.
Ar katarakta gali laikui bėgant išnykti savaime be operacijos?
Ne. Katarakta yra visiškai negrįžtamas biologinis akies lęšiuko struktūros pakitimas. Susikaupę, suirę ir sudrumstėję baltymai neturi mechanizmo išsivalyti patys ir jie niekada nepasidarys atgal skaidrūs, kad ir ką bedarytumėte. Todėl vienintelis, moksliniais tyrimais grįstas būdas sugrąžinti ir atkurti prarastą regėjimą yra chirurginis pažeisto biologinio lęšiuko pakeitimas dirbtiniu implantu.
Kada yra pats geriausias ir tinkamiausias laikas operuoti kataraktą?
Delsimas gali pakenkti. Dešimtmečiais anksčiau medicinoje vyravo nuomonė, kad reikia ilgai laukti, kol katarakta visiškai „subręs”, tai yra, kol žmogus taps beveik aklas. Tačiau šiandienos modernios medicinos standartai ir rekomendacijos yra visai kitokios. Šiuolaikinę operaciją rekomenduojama atlikti tada, kai suprastėjęs, blankus regėjimas pradeda realiai trukdyti jūsų įprastai, kasdienei veiklai – sunkina skaitymą, daro vairavimą nesaugų, trukdo darbui kompiuteriu ar mylimiems pomėgiams. Patariama nelaukti, kol pažeistas lęšiukas akyje taps kietas kaip akmuo, nes tuomet jo susmulkinimas ultragarsu reikalauja daugiau energijos ir pati operacija, bei pooperacinis gijimo laikotarpis tampa sudėtingesni.
Ar kataraktos operacija yra skausminga procedūra?
Visiškai neskausminga. Operacijos metu pacientas nejaučia absoliučiai jokio aštraus skausmo, nes akis yra pilnai, giliai nuskausminama specialiais, galingais anestetiniais akių lašais, kartais papildomai suleidžiant nuskausminamųjų vaistų į akies audinius. Procedūros eigoje pacientas gali jausti tik lengvą spaudimą, prisilietimą ar matyti besikeičiančias šviesas mikroskope, tačiau jokio skausmo tikrai nėra. Praėjus operacijai, kai nustoja veikti vaistai, akis gali būti šiek tiek jautri, perštinti ar ašaroti kelias dienas, tačiau tai yra natūrali gijimo reakcija, kuri nesukelia stipraus diskomforto ir lengvai valdoma lašais.
Ar abiejų akių katarakta gali būti operuojama chirurgų tą pačią dieną?
Rekomenduojama daryti pertrauką. Nors teoriškai ir techniškai atlikti abiejų akių operaciją vieno vizito metu yra įmanoma, absoliuti dauguma profesionalių oftalmologų primygtinai rekomenduoja operuoti griežtai po vieną akį, padarant kelių savaičių ar bent mėnesio pertrauką. Tai yra atliekama pirmiausia dėl paciento saugumo, siekiant visiškai eliminuoti bet kokių, net ir pačių rečiausių pooperacinių infekcijų rizikas abiejose akyse vienu metu. Taip pat tai leidžia pirmajai, jau išoperuotai akiai pilnai ir ramiai sugyti, užtikrinant, kad pacientas neprarastų orientacijos aplinkoje, kol gyja pjūviai.
Ar po sėkmingos operacijos katarakta gali vėl atsinaujinti?
Tikroji katarakta neatsinaujina. Tikra katarakta grįžti ar atsinaujinti jokiais būdais negali, kadangi jūsų natūralus žmogaus lęšiukas operacijos metu yra pašalinamas visam laikui ir pakeičiamas sintetiniu plastiku. Tačiau svarbu paminėti, kad tam tikrai daliai pacientų, praėjus mėnesiams ar keleriems metams, gali natūraliai išsivystyti vadinamoji „antrinė katarakta”. Tai ne naujas lęšiuko drumstėjimas, o tik plonos natūralios lęšiuko kapsulės (maišelio), į kurią buvo kruopščiai įdėtas dirbtinis lęšis, ląstelių išbujojimas ir sudrumstėjimas. Nebijokite, tai yra be galo lengvai ir labai greitai išsprendžiama paprasta ambulatorine procedūra gydytojo kabinete. Naudojant specialų YAG lazerį, per kelias sekundes drumstoje kapsulėje padaromas skaidrus langelis ir idealus matymas akimirksniu atkuriamas visam gyvenimui.
Kasdieniai mitybos ir gyvenimo būdo įpročiai regėjimo išsaugojimui
Tinkamai subalansuotas, aktyvus ir sveikas gyvenimo būdas gali atlikti labai svarbų, kartais net esminį vaidmenį aktyviai saugant jūsų akių sveikatą ir maksimaliai pavėlinant ne tik kataraktos, bet ir daugelio kitų degeneracinių akių ligų atsiradimą senatvėje. Nors mūsų prigimtinių genų išsidėstymo ar vis bėgančio amžiaus skaičiaus mes niekaip pakeisti negalime, tačiau griežtai kontroliuoti ir formuoti savo kasdienius įpročius turime visišką teisę ir net pareigą.
Visų pirma, pilnavertė mityba, natūraliai gausi vertingų antioksidantų, vitaminų C ir E, bei specifinių akių pigmentų – liuteino ir zeaksantino – efektyviai stiprina vidines akies struktūras ir aktyviai kovoja su organizme susidarančiais žalingais laisvaisiais radikalais. Tamsiai žalios, lapinės daržovės, tokios kaip špinatai, lapiniai kopūstai (kale), brokoliai, taip pat paprastosios morkos, įvairūs citrusiniai vaisiai, avokadai bei riešutai turėtų nedelsiant tapti svarbia ir neatsiejama jūsų kasdienio raciono dalimi, jei norite ilgai džiaugtis aštriu regėjimu.
Ne mažiau svarbi ir tiesiogiai privaloma yra fizinė, išorinė akių apsauga. Turėkite įprotį: kaskart ilgesniam laikui išeidami į lauką ypač saulėtą dieną, nesvarbu ar tai būtų kaitri vasara, ar snieguota žiema, visuomet dėvėkite tik aukštos kokybės saulės akinius, garantuojančius šimtaprocentinę, sertifikuotą apsaugą nuo žalingų UVA ir UVB spindulių. Plati skrybėlė ar kepuraitė su dideliu snapeliu taip pat suteikia papildomą, labai naudingą fizinį šešėlį jūsų akims ir jautriai veido odai. Be to, jeigu žinote, kad sergate sisteminėmis ligomis, ypač cukriniu diabetu, privalote ypatingai griežtai kontroliuoti savo gliukozės kiekį kraujyje, kadangi dažnai svyruojantis, nekontroliuojamas cukraus lygis negailestingai ir tiesiogiai ardo smulkiąsias, trapias akies dugno kraujagysles bei paties lęšiuko biologinį skaidrumą.
Pabaigai, pats svarbiausias patarimas – jokiu būdu nepamirškite ir neignoruokite reguliarių, profilaktinių vizitų pas savo akių gydytoją. Net ir tuo atveju, jeigu šiuo metu jaučiatės puikiai ir neturite absoliučiai jokių rimtų regėjimo nusiskundimų, medicinos ekspertai vieningai pataria: sulaukus 40 metų rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti akių sveikatą bent kartą per dvejus metus, o peržengus 60-ies metų ribą – tai daryti būtina kasmet. Ankstyva, savalaikė diagnostika ir apžiūra moderniais prietaisais ne tik leidžia aptikti pačią pradinę kataraktos stadiją, bet ir padeda išvengti kur kas pavojingesnių, dažnai tyliai ir be simptomų progresuojančių akių ligų, tokių kaip glaukoma ar amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Jūsų akys yra pats svarbiausias ir pagrindinis jūsų langas į supančio pasaulio grožį, todėl investuoti laiką, pastangas ir dėmesį į jų priežiūrą yra be abejonės viena geriausių bei vertingiausių dovanų, kokią tik galite sau padovanoti ilgaamžiškumo vardan.
