Daugelis iš mūsų puikiai žino, kad apsauga nuo saulės yra vienas svarbiausių odos priežiūros žingsnių, siekiant išsaugoti jaunystę ir užkirsti kelią pavojingoms odos ligoms. Tačiau stovint priešais gausybe kosmetikos priemonių nukrautas lentynas, neretai kyla dvejonių dėl to, kokį apsaugos lygį pasirinkti. Informacijos gausa ir skirtingos gamintojų rekomendacijos gali suklaidinti net ir labiausiai patyrusius grožio entuziastus. Viena dažniausių dilemų – ar kasdieniam naudojimui mieste, keliaujant į darbą ir trumpai būnant gryname ore, užtenka SPF 30, ar vis dėlto būtina investuoti į maksimalią apsaugą, kurią suteikia SPF 50 ir daugiau. Dermatologų nuomonė šiuo klausimu yra gana vieninga, tačiau norint priimti teisingiausią sprendimą savo odai, būtina suprasti, kaip veikia saulės filtrai, kokią realią apsaugą jie suteikia ir nuo kokių individualių veiksnių priklauso jūsų odos poreikiai. Tinkamas apsauginio kremo pasirinkimas nėra tik skaičių žaidimas; tai yra kompleksinis procesas, reikalaujantis atsižvelgti į odos tipą, gyvenimo būdą, naudojamas aktyvias kosmetikos priemones bei patį produkto naudojimo būdą.
Kas iš tiesų yra SPF ir ką reiškia šie skaičiai?
SPF, arba apsaugos nuo saulės faktorius (angl. Sun Protection Factor), yra tarptautinis standartas, nurodantis, kiek laiko galite išbūti saulėje nenudegę, palyginti su laiku, per kurį nudegtumėte nenaudodami jokios apsaugos. Svarbu suprasti, kad SPF matuoja tik apsaugą nuo UVB spindulių. Būtent UVB spinduliai yra pagrindinė odos nudegimų priežastis ir vaidina didžiulį vaidmenį odos vėžio išsivystyme. Tačiau tai tik dalis lygties. Saulė taip pat skleidžia UVA spindulius, kurie prasiskverbia giliau į odą, sukelia priešlaikinį senėjimą, raukšlių atsiradimą, pigmentaciją ir taip pat prisideda prie onkologinių ligų rizikos. Todėl dermatologai visada pabrėžia, kad būtina ieškoti produkto, ant kurio nurodyta plataus spektro (angl. broad-spectrum) apsauga, užtikrinanti barjerą tiek nuo UVB, tiek nuo UVA spinduliuotės.
Vertinant pačius skaičius, daugelis žmonių klaidingai mano, kad SPF 60 suteikia dvigubai didesnę apsaugą nei SPF 30. Realybėje šis skirtumas yra kur kas mažesnis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad SPF 15 blokuoja apie 93 procentus UVB spindulių, SPF 30 blokuoja apie 97 procentus, o SPF 50 sulaiko apie 98 procentus šių spindulių. Nėra nei vieno apsauginio kremo, kuris užtikrintų šimtaprocentinę apsaugą. Taigi, skirtumas tarp SPF 30 ir SPF 50 yra vos vienas procentas blokuojamų UVB spindulių. Nors iš pirmo žvilgsnio šis skirtumas atrodo nereikšmingas, tam tikromis aplinkybėmis jis gali tapti kritiniu veiksniu.
SPF 30 kasdienei veido priežiūrai: ar to pakanka?
Dauguma pasaulio dermatologų asociacijų rekomenduoja kasdien naudoti apsauginį kremą, kurio SPF yra ne mažesnis nei 30. Jeigu jūsų diena atrodo tipiška – ryte keliaujate į biurą, dieną praleidžiate uždarose patalpose, o saulėje atsiduriate tik per pietų pertrauką ar grįždami namo, SPF 30 yra visiškai pakankamas ir optimalus pasirinkimas. Toks apsaugos lygis efektyviai neutralizuoja atsitiktinę saulės ekspoziciją, kuri kaupiasi bėgant metams ir yra pagrindinė fotosenėjimo priežastis.
Reikia atsižvelgti ir į tai, kad kasdienai skirti kremai su SPF 30 dažnai pasižymi lengvesne tekstūra, greičiau susigeria ir nepalieka balto šydo ant veido. Kadangi produkto kosmetinis patrauklumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar žmogus priemonę naudos kiekvieną dieną, SPF 30 kremai dažnai laimi prieš SPF 50. Jei apsauginis kremas yra lipnus, sunkus ar gadina makiažą, vartotojas greičiausiai jo nenaudos apskritai. Todėl dermatologai teigia: geriausias apsauginis kremas yra tas, kurį iš tiesų norite naudoti kasdien ir tepate jo pakankamai.
Tačiau svarbu prisiminti, kad net ir dirbant biure nesame visiškai apsaugoti. Paprasti langų stiklai blokuoja UVB spindulius, tačiau praleidžia didžiąją dalį UVA spindulių. Tai reiškia, kad sėdėdami prie lango jūs nenudegsite, tačiau jūsų oda vis tiek patirs fotosenėjimo žalą. Būtent dėl šios priežasties kasdienis plataus spektro SPF 30 naudojimas yra kritiškai svarbus, net ir tomis dienomis, kai neplanuojate būti lauke.
Didžiausia klaida – netinkamas priemonės kiekis
Nors SPF 30 teoriškai suteikia 97 procentų apsaugą, praktikoje ši apsauga dažnai būna gerokai mažesnė. Taip nutinka todėl, kad dauguma žmonių užtepa per mažai produkto. Siekiant gauti etiketėje nurodytą apsaugos lygį, kremą reikia tepti tam tikru storiu – maždaug 2 miligramai vienam kvadratiniam odos centimetrui. Vidutiniam suaugusio žmogaus veidui ir kaklui tai prilygsta maždaug pusei arbatinio šaukštelio produkto.
Paprasčiausias būdas pamatuoti reikiamą kiekį yra naudoti dviejų pirštų taisyklę. Apsauginiu kremu padenkite visą rodomojo ir viduriniojo pirštų ilgį – tai ir bus tas kiekis, kurio reikia jūsų veidui bei kaklui. Jei naudojate perpus mažiau priemonės, nei rekomenduojama, SPF 30 lygis drastiškai krenta ir gali prilygti vos SPF 10 ar 15. Štai čia išryškėja SPF 50 privalumas: jei žmogus tepa per mažai produkto, naudodamas SPF 50 jis vis tiek pasieks aukštesnį realios apsaugos lygį, palyginti su tuo pačiu kiekiu SPF 30 kremo. Taigi, jei žinote, kad esate linkę taupyti kremą ir tepti jį itin plonu sluoksniu, SPF 50 gali būti saugesnis pasirinkimas kompensuojant šį įprotį.
Kam dermatologai primygtinai rekomenduoja aukštesnę nei SPF 30 apsaugą?
Nors SPF 30 tinka daugumai žmonių įprastomis miesto sąlygomis, egzistuoja tam tikros situacijos ir odos būklės, kai net ir kasdienai būtina rinktis SPF 50 ar net SPF 50+. Apsaugos poreikį didina tiek genetiniai veiksniai, tiek specifinės odos problemos, tiek atliekamos kosmetologinės procedūros.
- Oda, linkusi į hiperpigmentaciją: Jei kenčiate nuo melazmos (chloazmos), po aknės likusių tamsių dėmelių ar senatvinių pigmentinių dėmių, net ir menkiausias saulės kiekis gali suaktyvinti melanino gamybą ir pabloginti situaciją. Tokiai odai būtina maksimali apsauga ir griežta saulės vengimo rutina.
- Aktyvių odos priežiūros ingredientų naudojimas: Jei jūsų vakarinėje rutinoje yra retinolis, AHA (glikolio, pieno) rūgštys, BHA (salicilo) rūgštis ar kiti eksfolijuojantys ingredientai, jūsų oda tampa kur kas jautresnė UV spinduliams. Šie ingredientai pašalina viršutinį negyvų ląstelių sluoksnį, atidengdami naują, pažeidžiamesnę odą.
- Šviesus odos tipas: Žmonės, turintys I ir II fototipo odą (labai šviesi oda, strazdanos, šviesūs arba rudi plaukai, žydros arba žalios akys), kurie niekada neįdega ir greitai nudega, natūraliai turi didesnę riziką susirgti odos vėžiu, todėl jiems visada rekomenduojama maksimali apsauga.
- Po kosmetologinių procedūrų: Atlikus cheminius šveitimus, lazerio procedūras, mikroadatinę terapiją ar kitas intensyvias procedūras, oda turi atsistatyti. Tokiu periodu būtina naudoti stipriausią įmanomą plataus spektro apsaugą, kad būtų išvengta uždegiminės hiperpigmentacijos.
- Buvimas paplūdimyje ar ilgas darbas lauke: Jei planuojate praleisti visą dieną saulėkaitoje, žygyje, dirbate atvirame ore ar keliaujate į šiltuosius kraštus, SPF 30 nebeužteks. Tokiu atveju būtina rinktis vandeniui atsparų SPF 50+ kremą ir jį nuolatos atnaujinti.
Kaip dažnai reikia atnaujinti apsaugą nuo saulės?
Viena iš didžiausių su SPF susijusių problemų yra manymas, kad užtepus kremo ryte, oda bus apsaugota visą dieną. Cheminiai filtrai ilgainiui suyra reaguodami į UV spindulius, o fiziniai filtrai nusitrina liečiant veidą, prakaituojant ar išskiriant odos riebalus. Todėl visuotinė dermatologų taisyklė yra tokia: apsauginį kremą reikia atnaujinti kas dvi valandas, jei nuolat esate lauke.
Jei dirbate uždaroje patalpoje, atnaujinimo taisyklės yra šiek tiek lankstesnės. Jei didžiąją dienos dalį praleidžiate toliau nuo langų, ryte užtepto sluoksnio greičiausiai pakaks iki dienos pabaigos, kai eisite namo. Tačiau jei ruošiatės eiti pietauti į lauko terasą arba baigę darbą planuojate pasivaikščioti, rekomenduojama apsaugą atnaujinti. Moterims (ir vyrams), naudojančioms makiažą, kremo tepimas iš naujo gali atrodyti sudėtingas procesas. Tokiems atvejams rinka siūlo inovatyvius sprendimus: apsaugines dulksnas su SPF, purškiamus fiksuojamuosius purškiklius arba mineralines pudras su aukštu SPF, kurias galima lengvai paskirstyti ant makiažo jo nesugadinant.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar makiažo pagrindas su SPF 30 užtikrina tokią pačią apsaugą kaip kremas?
Teoriškai, SPF skaičius reiškia tą patį lygį nepriklausomai nuo produkto. Tačiau praktikoje makiažo pagrindas niekada nesuteikia pakankamos apsaugos. Priežastis labai paprasta – mes niekada netepame tokio didelio makiažo pagrindo kiekio (pusės arbatinio šaukštelio), kokio reikia apsaugai pasiekti. Jei užteptumėte tiek tonuojančio kremo, atrodytumėte lyg su kauke. Todėl makiažo priemones su SPF reikėtų vertinti tik kaip papildomą apsaugos sluoksnį, o ne kaip pagrindinę priemonę. Po makiažu visada privaloma naudoti pilnavertį apsauginį veido kremą.
Ar būtina naudoti SPF kremą žiemos mėnesiais ar apsiniaukusiomis dienomis?
Taip, tai yra absoliučiai būtina. Nors žiemą ir debesuotomis dienomis UVB spindulių, sukeliančių nudegimus, intensyvumas gerokai sumažėja, UVA spinduliai išlieka beveik tokie pat stiprūs visus metus. Jie prasiskverbia pro debesis, stiklą ir rūką. Būtent UVA spinduliai ardo kolageną bei elastiną, taip skatindami raukšlių atsiradimą ir odos glebimą. Jei norite išvengti priešlaikinio senėjimo, SPF 30 turi tapti jūsų kasdienės rutinos dalimi nepriklausomai nuo sezono ar oro sąlygų.
Ar saulės kremai trukdo organizmui gaminti vitaminą D?
Tai vienas iš gajausių mitų. Nors aukštos apsaugos kremai filtruoja daugumą UVB spindulių, reikalingų vitamino D sintezei, klinikiniai tyrimai rodo, kad kasdienis SPF naudojimas nesukelia vitamino D deficito. Net ir idealiai tepant kremą, nedidelė dalis UV spindulių vis tiek pasiekia odą. Be to, žmogui pakanka vos 10-15 minučių pabūti lauke su atidengtomis rankomis ar kojomis (pavyzdžiui, vasarą trumpam išėjus į kiemą), kad organizmas pasigamintų pakankamą šio vitamino kiekį. Vitamino D trūkumą geriausia kompensuoti mityba arba maisto papildais, o ne rizikuojant odos sveikata saulėje.
Cheminiai ar fiziniai (mineraliniai) filtrai: kurie geresni kasdienai?
Nėra vieno teisingo atsakymo, viskas priklauso nuo jūsų odos tolerancijos ir pageidavimų. Fiziniai filtrai (cinko oksidas, titano dioksidas) veikia kaip skydas, atspindintis saulės spindulius. Jie puikiai tinka jautriai, alergiškai ar rožinės pažeistai odai, nes rečiau dirgina, tačiau gali palikti baltą šydą ant tamsesnės odos. Cheminiai filtrai absorbuoja UV spindulius ir paverčia juos šiluma. Jų privalumas – elegantiška, lengva tekstūra, kuri yra nematoma ant odos, todėl jie itin mėgstami riebios odos savininkų ir puikiai tinka po makiažu. Svarbiausia, kad pasirinkta priemonė nekimštų porų, nesukeltų alergijos ir turėtų bent SPF 30.
Odos priežiūros priemonių sluoksniavimas: teisinga apsauginio kremo integracija
Net ir išsirinkus tobulą apsauginį kremą, jo efektyvumas gali sumažėti, jei jį naudosite neteisinga tvarka arba maišysite su kitais produktais. Yra griežtos taisyklės, kaip apsauga nuo saulės turi būti integruojama į rytinę veido odos priežiūros rutiną. Pirmiausia oda turi būti kruopščiai nuvaloma, tuomet tepamas tonikas ir lengvi vandens pagrindo serumai (pavyzdžiui, hialurono rūgšties ar vitamino C). Vitaminas C ypač rekomenduojamas naudoti ryte, nes šis antioksidantas veikia sinergiškai su apsauginiu kremu nuo saulės: jis neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurių nespėjo sulaikyti SPF filtrai.
Po serumo tepamas drėkinamasis kremas, jeigu jūsų odai jo reikia. Riebiai ar mišriai odai dažnai pakanka tik apsauginio kremo, nes daugelis modernių SPF priemonių turi stiprių drėkinamųjų savybių, pavyzdžiui, praturtintų keramidais ar glicerinu. Svarbiausia taisyklė – kremas nuo saulės visada turi būti paskutinis odos priežiūros žingsnis prieš makiažą. Jokiu būdu negalima maišyti SPF kremo su įprastu drėkinamuoju kremu ar makiažo pagrindu ant rankos prieš tepant ant veido. Toks maišymas suardo apsauginių filtrų vientisumą, sumažina priemonės koncentraciją ir palieka odą pažeidžiamą nelygiais plotais. Kremai turi būti tepami atskirais sluoksniais.
Užtepus apsauginį kremą, reikėtų palaukti bent 5–10 minučių, kol jis susigers ir suformuos apsauginę plėvelę ant odos paviršiaus. Tik tuomet galima saugiai tepti skystą ar birų makiažo pagrindą. Tepant makiažą, geriausia naudoti lengvus, įtapšnojamuosius judesius šepetėliu arba kempinėle, vengiant stipraus trynimo, kad nenubrauktumėte ką tik suformuoto SPF barjero. Laikantis šių eiliškumo ir dengimo taisyklių, galite būti tikri, kad jūsų pasirinktas apsauginis filtras atliks savo darbą visu šimtu procentų, suteikdamas reikiamą skydą nuo kasdienių aplinkos agresorių ir išsaugodamas odos sveikatą ilgiems metams.
