Saulės spinduliai yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis, teikianti šilumą, gerą nuotaiką ir būtinąjį vitaminą D. Tačiau ilgalaikis ir neatsakingas buvimas saulėje be tinkamos apsaugos yra pagrindinis odos senėjimo, pigmentinių dėmių atsiradimo ir, kas yra dar rimčiau, odos vėžio rizikos veiksnys. Nors dauguma žmonių žino, kad kremas nuo saulės yra būtinas, tik nedidelė dalis vartotojų iš tikrųjų supranta, kaip teisingai pasirinkti priemonę ir kaip ją naudoti, kad ji suteiktų realią apsaugą. Ekspertai pabrėžia, kad dažniausiai daromos klaidos ne tik sumažina apsauginį barjerą, bet kartais sukuria klaidingą saugumo jausmą, kuris veda prie dar didesnių odos pažeidimų.
Kodėl SPF apsauga yra svarbesnė nei manote
SPF (angl. Sun Protection Factor) – tai skaičius, nurodantis, kiek laiko priemonė saugo odą nuo ultravioletinių (UV) spindulių. UV spinduliai skirstomi į du pagrindinius tipus: UVA ir UVB. UVB spinduliai yra atsakingi už odos nudegimą, paraudimą ir tiesioginį poveikį odos ląstelių DNR. UVA spinduliai skverbiasi giliau į odos dermą, skatindami laisvųjų radikalų susidarymą, kolageno ir elastino irimą, todėl jie tiesiogiai atsakingi už fotosenėjimą – raukšles, odos suglebimą ir pigmentaciją.
Dauguma žmonių klaidingai mano, kad SPF 30 apsaugo dvigubai geriau nei SPF 15, tačiau tikrovė yra kiek kitokia. SPF 15 filtras blokuoja apie 93 procentus UVB spindulių, SPF 30 – apie 97 procentus, o SPF 50 – apie 98 procentus. Nors skaičiai atrodo panašūs, skirtumas svarbus tiems, kurių oda itin jautri arba yra linkusi į pigmentaciją. Svarbiausia taisyklė renkantis priemonę – ieškoti užrašo „plačiojo spektro apsauga” (angl. broad-spectrum), tai reiškia, kad kremas saugo tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių.
Dažniausiai daromos klaidos renkantis ir naudojant kremą
Ekspertai išskiria kelias esmines klaidas, kurias daro net ir tie, kurie kruopščiai rūpinasi savo oda:
- Nepakankamas kremo kiekis. Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių naudoja tik 25–50 procentų rekomenduojamo kremo kiekio. Kad apsauga atitiktų ant pakuotės nurodytą SPF skaičių, ant veido ir kaklo reikia tepti maždaug vieną arbatinį šaukštelį kremo, o visam kūnui – apie 30 ml (pilną stiklinę).
- Tikėjimas „atspariais vandeniui” kremais. Joks kremas nėra visiškai atsparus vandeniui. Terminai „water resistant” reiškia tik tai, kad priemonė išlaiko savo apsaugines savybes 40 arba 80 minučių būnant vandenyje arba prakaituojant. Po kiekvieno maudymosi kremą būtina tepti iš naujo.
- Priemonės užtepimas per vėlai. Cheminiai filtrai pradeda veikti tik po 15–20 minučių, todėl kremą reikia tepti dar būnant namuose, o ne gulint paplūdimyje.
- Pamirštamos „slaptos” zonos. Dažnai ignoruojamos sritys yra ausys, pėdos, lūpos, galvos oda (jei nėra daug plaukų) ir kaklo užpakalinė dalis. Šiose vietose oda yra itin plona ir jautri.
- SPF naudojimas tik vasarą. UVA spinduliai pasiekia mus ištisus metus, nepriklausomai nuo to, ar šviečia saulė, ar debesuota diena. Jie praeina net pro stiklą, todėl dirbant prie lango ar vairuojant automobilį oda vis tiek patiria žalą.
Fizikiniai prieš cheminius filtrus: kas tinka būtent jums?
Kremų nuo saulės sudėtyje naudojami filtrai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: fizinius (mineralinius) ir cheminius. Kiekviena grupė turi savo privalumų ir trūkumų.
Fizikiniai filtrai
Tai mineralinės medžiagos, tokios kaip cinko oksidas (zinc oxide) arba titano dioksidas (titanium dioxide). Jie veikia tarsi maži veidrodžiai, atspindintys saulės spindulius nuo odos paviršiaus. Pagrindiniai privalumai: jie pradeda veikti iškart po užtepimo, yra itin gerai toleruojami jautrios ir į alergijas linkusios odos, nesukelia dirginimo. Trūkumas – jie gali palikti baltą pėdsaką ant odos ir būti sunkesnės konsistencijos.
Cheminiai filtrai
Tai junginiai, kurie įsigeria į viršutinius odos sluoksnius ir sugeria UV spindulių energiją, paversdami ją šiluma, kuri vėliau išskiriama. Cheminiai filtrai yra populiarūs dėl savo lengvos tekstūros, jie nepalieka balto sluoksnio, todėl yra patogesni kasdieniam naudojimui. Tačiau jie gali sukelti jautrią reakciją žmonėms su atopiniu dermatitu ar kitomis odos problemomis. Be to, kai kurie cheminiai filtrai yra prieštaringai vertinami dėl galimo poveikio hormonų sistemai, todėl vis daugiau gamintojų pereina prie saugesnių, naujos kartos cheminių filtrų.
Odos tipas ir specifiniai poreikiai
Renkantis kremą būtina atsižvelgti į individualų odos tipą. Riebiai ir į spuogus linkusiai odai reikėtų ieškoti priemonių su užrašu „non-comedogenic” (nekemšantis porų). Tokios priemonės paprastai būna gelinės arba skystos konsistencijos, jos neapsunkina odos ir neprovokuoja bėrimų. Sausai odai labiau tiks drėkinantys kremai su hialurono rūgštimi, keramidais ar glicerinu, kurie ne tik apsaugo nuo saulės, bet ir maitina epidermį.
Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama rinktis priemones, papildytas antioksidantais, tokiais kaip vitaminas C, vitaminas E ar niacinamidas. Šie komponentai padeda kovoti su oksidaciniu stresu, kurį sukelia saulės spinduliai, ir stabdo priešlaikinį odos senėjimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)
Ar reikia naudoti SPF, jei dirbu biure prie lango?
Taip. UVA spinduliai laisvai prasiskverbia per stiklą. Jei sėdite prie lango ar daug laiko praleidžiate automobilyje, UV spinduliai pasiekia jūsų odą ir skatina fotosenėjimą, net jei nejaučiate karščio ar saulės poveikio.
Ar galima naudoti pernykštį kremą nuo saulės?
Dauguma kremų nuo saulės turi galiojimo laiką. Po atidarymo priemonės efektyvumas mažėja dėl sąlyčio su oru, bakterijomis ir temperatūrų svyravimų. Jei kremas pakeitė kvapą, konsistenciją ar spalvą – jį reikia išmesti. Jei pakuotė buvo laikoma vėsioje vietoje ir galiojimo laikas nesibaigė, jį naudoti galima, tačiau apsauga gali būti nebe tokia patikima.
Ką daryti, jei kremas nuo saulės sukelia spuogus?
Tikėtina, kad jūsų naudojamas kremas yra per riebus. Ieškokite priemonių, pažymėtų „oil-free” arba „dry touch” užrašais. Taip pat verta išbandyti mineralinius kremus, kurie rečiau kemša poras, arba rinktis lengvus korėjietiškus saulės apsaugos produktus, kurie pasižymi itin lengva, į drėkinamąjį kremą panašia tekstūra.
Ar apsauga nuo saulės trukdo įsisavinti vitaminą D?
Teoriškai – taip, nes SPF blokuoja UVB spindulius, kurie atsakingi už vitamino D gamybą odoje. Tačiau praktiškai dauguma žmonių kremo neužtepa idealiai tolygiai ir pakankamai storu sluoksniu, todėl pakankamas kiekis UV spindulių vis tiek pasiekia odą. Be to, sveikatos specialistai rekomenduoja vitaminą D gauti per mitybą ar papildus, o ne rizikuojant odos vėžiu kaitinantis saulėje be jokios apsaugos.
Koks SPF skaičius yra optimalus kasdienai?
Dermatologai rekomenduoja kasdienai naudoti bent SPF 30. Tai suteikia puikų balansą tarp apsaugos lygio ir kremo tekstūros, kurią malonu tepti kiekvieną rytą. Jei planuojate ilgą laiką būti tiesioginiuose saulės spinduliuose, SPF 50 yra saugesnis pasirinkimas.
Svarbūs patarimai ieškantiems kokybiškos apsaugos
Prieš perkant kremą visada verta atidžiai perskaityti sudėtį. Venkite priemonių, kuriose gausu stiprių kvapiklių, alkoholio ar dirbtinių dažiklių, ypač jei jūsų oda jautri. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, ar kremas turi papildomų naudingų savybių, pavyzdžiui, drėkinamųjų medžiagų ar raminančių ekstraktų (alavijo, pantenolio). Šie priedai padeda išlaikyti sveiką odos barjerą net ir karštomis vasaros dienomis.
Atminkite, kad jokia priemonė neapsaugo 100 procentų. Kremas nuo saulės yra tik viena iš daugelio apsaugos priemonių. Siekiant maksimalaus rezultato, svarbu derinti kremą su kitais būdais: vengti buvimo saulėje nuo 11 iki 16 valandos, kai UV indeksas yra aukščiausias, dėvėti galvos apdangalus, saulės akinius ir šviesius, orui laidžius drabužius. Toks kompleksinis požiūris padės išsaugoti odos jaunystę ir sveikatą daugelį metų. Galiausiai, nepamirškite, kad vakare kruopščiai nuvalytas kremas yra toks pat svarbus, kaip ir jo užtepimas ryte. SPF priemones dažnai sunku nuplauti įprastu vandeniu, todėl rekomenduojama naudoti dvigubo valymo metodą – pirmiausia aliejinį prausiklį, o tada švelnų gelį ar putas, kad poros liktų švarios ir oda galėtų kvėpuoti per naktį.
