Sąnarių apsauga: kodėl chondroitinas yra toks svarbus?

Mūsų sąnariai – tai itin sudėtingi, tobulai gamtos sukurti mechanizmai, leidžiantys mums laisvai judėti, vaikščioti, sportuoti ir džiaugtis aktyviu, pilnaverčiu gyvenimu be jokių apribojimų. Kiekvieną dieną jie patiria didžiulę mechaninę apkrovą, ypač tie sąnariai, kurie nuolat laiko mūsų kūno svorį, pavyzdžiui, kelių, klubų ar stuburo slankstelių. Sklandų, tylų ir neskausmingą šių mechanizmų darbą užtikrina sąnarinė kremzlė – tvirtas, bet tuo pat metu neįtikėtinai elastingas ir slidus jungiamasis audinys, kuris veikia kaip galingas amortizatorius. Jis dengia kaulų galus ir neleidžia kietiems kaulų paviršiams trintis vienam į kitą judesio metu. Kad ši kremzlė išliktų sveika, gyvybinga, neprarastų savo elastingumo ir galėtų nuolat regeneruotis po mikro pažeidimų, jai reikalingas nepertraukiamas aprūpinimas labai specifinėmis statybinėmis bei maistinėmis medžiagomis. Viena iš pačių svarbiausių, atliekančių absoliučiai esminį vaidmenį kremzlės struktūros formavime ir jos funkcijų palaikyme, yra ypatingas natūralus junginys. Šios medžiagos reikšmę sąnarių ir viso judėjimo aparato sveikatai visame pasaulyje nuolat pabrėžia tiek mokslininkai, atliekantys sudėtingus tyrimus, tiek gydytojai ortopedai bei reumatologai, kasdien susiduriantys su sąnarių ligomis.

Kas tiksliai yra chondroitinas?

Chondroitinas, mokslo ir medicinos pasaulyje dažniausiai vadinamas chondroitino sulfatu, yra natūraliai žmogaus ir gyvūnų organizme susidaranti ir randama medžiaga. Didžiausios šio junginio koncentracijos visada aptinkamos jungiamuosiuose audiniuose, ypač sąnarių kremzlėse, sausgyslėse, raiščiuose ir netgi kauluose ar kraujagyslių sienelėse. Žvelgiant iš cheminės perspektyvos, tai yra glikozaminoglikanas – ilga, lanksti ir nešakota polisacharidų (sudėtingųjų angliavandenių) molekulių grandinė. Ši medžiaga yra viena iš svarbiausių kremzlės tarpląstelinės matricos – terpės, kurioje gyvuoja kremzlės ląstelės – sudedamųjų dalių. Ją galima drąsiai pavadinti savotišku pamatiniu statybiniu bloku, kuris padeda sukurti itin tvirtą, stangrią, bet tuo pat metu lanksčią ir deformacijoms atsparią audinio struktūrą, gebančią atlaikyti didžiulį spaudimą ir greitai atgauti savo pirminę formą.

Chondroitino vaidmuo žmogaus organizme

Sąnarių ekosistemoje šis unikalus junginys veikia tarsi galinga biologinė kempinė. Dėl savo išskirtinės cheminės sandaros ir neigiamo elektros krūvio, jis sugeba pritraukti ir sulaikyti didžiulius vandens kiekius kremzlinio audinio viduje. Būtent šis pritrauktas vanduo suteikia kremzlei reikiamą storį, elastingumą ir gebėjimą sušvelninti stiprius smūgius, pavyzdžiui, bėgant ar šokinėjant. Be pakankamo šios medžiagos kiekio, kremzlės audinys greitai prarastų gyvybiškai svarbią drėgmę, taptų sausas, plonas, trapus ir pradėtų labai greitai dilti. Susidėvėjus kremzlei, neišvengiamai prasideda tiesioginė trintis tarp kaulinių paviršių, o tai išprovokuoja stiprų uždegimą, tinimą, sąnario deformacijas ir lėtinį skausmą. Nors jauno, sveiko ir fiziškai aktyvaus žmogaus organizmas paprastai sugeba pats pasigaminti reikiamą šios medžiagos kiekį, bėgant metams šis sudėtingas sintezės procesas natūraliai lėtėja. Taip pat atsargos gali sekti greičiau dėl nuolatinių sunkių fizinių krūvių, patirtų traumų ar genetinių polinkių į sąnarių ligas.

Kodėl chondroitinas yra gyvybiškai svarbus sąnarių sveikatai?

Šios natūralios medžiagos teikiama nauda mūsų sąnariams yra daugialypė ir neapsiriboja vien tik amortizacija. Ji ne tik aktyviai dalyvauja naujų, sveikų audinių formavimosi procesuose, bet ir veikia kaip stiprus apsauginis barjeras, saugantis jau esamas kremzles nuo ankstyvo suirimo ir degeneracijos. Apžvelkime pagrindines biochemines funkcijas ir poveikius, kurie išsamiai paaiškina, kodėl šis elementas yra tiesiog neatsiejamas nuo ilgaamžės, be skausmo funkcionuojančios sąnarių sveikatos:

  • Kremzlės drėkinimas ir nuolatinis maitinimas: Kaip jau minėta, viena svarbiausių funkcijų yra skysčių pritraukimas į giluminius kremzlės audinius. Verta žinoti, kad kremzlės, skirtingai nei dauguma kitų mūsų kūno organų, neturi nuosavo kraujagyslių tinklo. Todėl joms reikalingos maistinės medžiagos, deguonis ir statybiniai elementai pristatomi išimtinai per sąnarinį (sinovinį) skystį kempinės principu – kai sąnarys susispaudžia, atidirbęs skystis išstumiamas, o atleidus krūvį, įtraukiamas naujas, šviežias skystis. Padidintas vandens sulaikymas užtikrina, kad šis gyvybiškai svarbus maitinimo ciklas vyktų be priekaištų.
  • Efektyvi apsauga nuo ardomųjų fermentų: Mūsų organizme natūraliai atsiranda tam tikrų fermentų (pavyzdžiui, matricos metaloproteinazių), kurių pagrindinė užduotis yra skaidyti ir šalinti senas, atgyvenusias kremzlių ląsteles, darant vietą naujoms. Tačiau, atsiradus sąnarių mikrotraumoms, prasidėjus uždegimui ar vystantis osteoartritui, šių fermentų gamyba tampa nekontroliuojama – jie tampa pernelyg aktyvūs ir pradeda agresyviai ardyti visiškai sveiką kremzlės audinį. Ši molekulė žmogaus organizme veikia kaip galingas inhibitorius – savotiškas skydas, kuris tiesiogiai blokuoja šių destruktyvių ardomųjų fermentų veiklą ir taip sėkmingai stabdo sąnario audinių degeneraciją.
  • Uždegiminių procesų slopinimas ir skausmo mažinimas: Naujausi ir išsamūs klinikiniai bei moksliniai tyrimai patvirtina, kad šis polisacharidas pasižymi švelniu, bet ilgalaikiu priešuždegiminiu poveikiu. Nors jis neveikia taip žaibiškai kaip receptiniai ar nereceptiniai cheminiai nuskausminamieji vaistai (NVNU), ilgalaikis jo buvimas organizme padeda sistemingai mažinti lėtinį uždegimą pačioje sąnario kapsulėje. Slopinant uždegimą, ilgainiui reikšmingai palengvėja skausmas, mažėja sąnarių patinimas bei rytinis sąstingis.
  • Sąnarių lankstumo, judrumo ir komforto palaikymas: Užtikrindamas optimalų ir pastovų skysčių balansą kremzlėje bei skatindamas klampaus sinovinio skysčio (veikiančio kaip natūralus tepalas) gamybą, šis junginys tiesiogiai prisideda prie to, kad kaulai slystų vienas kitu švelniai, nesukeldami trinties. Tai reiškia, kad sąnariai lankstosi lengvai, be jokio nemalonaus traškėjimo, girgždėjimo ar strigimo jausmo, kuris dažnai lydi sąnarių dilimo procesus.

Chondroitino šaltiniai: iš kur jo gauti?

Skirtingai nei daugelį kitų naudingųjų medžiagų, tokių kaip populiarūs vitaminai (C, D ar B grupės) ar mineralai, kurių paprastai gausu kasdieniame šviežiame maiste – vaisiuose, lapinėse daržovėse, grūduose – gauti terapinį, sąnariams reikšmingą šios specifinės medžiagos kiekį vien tik iš įprastos kasdienės mitybos yra itin sudėtinga, o kartais ir visiškai neįmanoma. Tai lemia specifinė evoliucinė šios molekulės prigimtis – ji išskirtinai kaupiasi ir formuojasi tik gyvūnų kietuosiuose jungiamuosiuose audiniuose.

Natūralūs maisto šaltiniai

Mūsų protėvių tradicinėje mityboje šios medžiagos netrūko, nes būdavo suvartojamos beveik visos gyvūno dalys, įskaitant gyvūninės kilmės kremzles, odą, sausgysles ir kaulų čiulpus. Šiandien vienas geriausių ir labiausiai prieinamų natūralių šaltinių namų virtuvėje yra natūralus kaulų sultinys. Jei sultinys verdamas ant labai silpnos ugnies kelias ar net keliolika valandų, iš kaulų, sąnarių ir kremzlių į skystį išsiskiria kolagenas, hialurono rūgštis bei vertingi glikozaminoglikanai. Taip pat natūralių atsargų galima gauti valgant patiekalus, kuriuose gausu kremzlinės mėsos, tokius kaip tradicinė šaltiena ar žuvų (ypač turinčių stambius kremzlinius griaučius) galvų sriubos. Nepaisant to, šiuolaikinio, skubančio žmogaus, besimaitinančio greitu ar stipriai perdirbtu maistu, mityboje tokių specifinių patiekalų vartojimas yra drastiškai sumažėjęs. Be to, net ir reguliariai valgant šiuos naminius produktus, moksliškai yra labai sunku tiksliai įvertinti, koks realus kiekis aktyviosios, nepažeistos medžiagos patenka į kraujotaką. Virškinimo trakto procesuose, veikiamas skrandžio rūgščių, didelis natūralios medžiagos procentas gali būti tiesiog suskaidomas į bevertes dalis, nepasiekęs savo galutinio tikslo – sąnarių.

Maisto papildai: formos ir pasisavinimas

Būtent dėl to, kad su įprastu maistu gauti efektyvią, terapinę dozę yra nepaprastai sunku, gydytojai ir mitybos specialistai dažniausiai rekomenduoja rinktis koncentruotus, aukštos kokybės maisto papildus. Juose dažniausiai naudojamas stabilus ir gerai ištirtas chondroitino sulfatas. Pramoniniu būdu ši medžiaga kruopščiai išgaunama iš natūralių šaltinių – galvijų ar kiaulių trachėjų, o taip pat iš jūrinių šaltinių, tokių kaip ryklių, rajų ar kitų žuvų kremzlių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šios biologinės molekulės iš prigimties yra gana didelės ir sudėtingos, todėl natūralus jų pasisavinimas per žarnyno sieneles gali būti ribotas. Siekdami išspręsti šią problemą, pažangūs mokslininkai ir papildų gamintojai nuolat tobulina produktų formules, molekules iš dalies suskaidydami (hidrolizuodami), siekdami užtikrinti maksimalų biologinį prieinamumą ir pasisavinimą žarnyne. Kokybiški ir sertifikuoti preparatai ne tik garantuoja švarų produktą be priemaišų, bet ir leidžia žmogui tiksliai dozuoti šią medžiagą kasdien, užtikrinant stabilų, nepertraukiamą jos tiekimą atsistatymo laukiantiems organizmo audiniams.

Chondroitinas ir gliukozaminas: kodėl jie dažnai vartojami kartu?

Jei kada nors domėjotės sąnarių sveikata arba ieškojote priemonių, padedančių sumažinti kelių ar nugaros skausmus, tikriausiai pastebėjote vieną bendrą tendenciją. Maisto papildų etiketėse, medicininiuose straipsniuose ar vaistinių lentynose šis pavadinimas beveik visada eina išvien greta su kitu, ne mažiau populiariu ingredientu – gliukozaminu. Svarbu suprasti, kad tai tikrai nėra atsitiktinumas ar tiesiog farmacininkų sugalvotas rinkodaros triukas. Šių dviejų medžiagų kombinacija yra pagrįsta gilia biologine sinergija, kai viena medžiaga tobulai papildo kitą, o kartu veikiant, jų bendras efektyvumas smarkiai išauga.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, pritaikykime paprastą statybų analogiją. Jei mūsų sąnario kremzlę įsivaizduotume kaip statomą tvirtą plytų mūrą, tai gliukozaminas veiktų kaip pačios plytos. Jo pagrindinis darbas yra aktyvinti ląsteles (chondrocitus), stimuliuoti naujų kremzlės elementų, tokių kaip kolageno skaidulos ir proteoglikanai, gamybą, realiai prisidedant prie fizinio audinio struktūros atstatymo. Tuo tarpu mūsų aptariamas chondroitinas atlieka būtino cemento arba elastingo skiedinio vaidmenį. Jis tvirtai suriša šias „plytas“ (struktūras) į vieną visumą, pritraukia į sistemą vandenį, suteikia visam mūrui gyvybiškai būtino elastingumo ir, kas ne mažiau svarbu, apsaugo šį naujai statomą „mūrą“ nuo agresyvaus aplinkos poveikio – minėtųjų ardomųjų fermentų atakų. Dešimtmečius trunkantys moksliniai bei klinikiniai tyrimai nuosekliai patvirtina, kad kompleksinis, vienalaikis šių abiejų glikozaminoglikanų vartojimas duoda nepalyginamai geresnių, greitesnių ir tvaresnių rezultatų sąnarių skausmui mažinti, uždegimui slopinti ir kremzlės nykimui stabdyti, nei vartojant juos po vieną, izoliuotai.

Kam rekomenduojama vartoti chondroitino preparatus?

Nors iš anksto rūpintis sąnariais ir taikyti prevencines priemones yra naudinga absoliučiai kiekvienam žmogui, egzistuoja tam tikros asmenų grupės, kurioms papildomas aprūpinimas šia esmine medžiaga yra ypač aktualus. Šioms rizikos grupėms laiku suteikta mitybinė pagalba gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę ir padėti išvengti sudėtingų operacijų ateityje:

  1. Vyresnio amžiaus žmonėms (senjorams): Mokslas įrodė, kad su amžiumi natūrali organizmo geba sintetinti jungiamojo audinio komponentus drastiškai ir nenumaldomai mažėja. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl didžioji dauguma vyresnių nei 50 metų žmonių pradeda skųstis sąnarių skausmais, osteoartrito simptomais, kelių traškėjimu ir sumažėjusiu mobilumu. Profilaktinis, nuoseklus maisto papildų vartojimas gali reikšmingai padėti pristabdyti šiuos senėjimo procesus sąnariuose ir išsaugoti judėjimo laisvę senatvėje.
  2. Profesionaliems sportininkams ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams: Tokios sporto šakos kaip bėgimas asfaltu, šuoliai, sunkių svorių kilnojimas štanginėje ar itin intensyvios komandinės sporto šakos (krepšinis, futbolas, tenisas) nuolat sukelia mikrotraumas sąnarių kremzlėse. Reguliariai sportuojantiems žmonėms būtinas kur kas greitesnis audinių atstatymas bei efektyvesnė apsauga, kurią gali suteikti kryptingai padidintas chondroitino ir kitų atstatomųjų medžiagų kiekis mityboje.
  3. Sunkų fizinį darbą dirbantiems asmenims: Nuolatinis ir ilgalaikis stovėjimas ant kietų paviršių, sunkių nešulių kilnojimas statybose ar sandėliuose, pasikartojantys monotoniški judesiai stipriai alina sąnarius, ypač kelius, klubus ir stuburo slankstelius. Šiems žmonėms prevencija yra būtina siekiant išvengti profesinių ligų ir ankstyvo nedarbingumo.
  4. Žmonėms, turintiems antsvorio ar nutukimą: Fizika veikia negailestingai – kiekvienas papildomas kūno masės kilogramas sukuria daugybę kartų didesnę apkrovą ir spaudimą apatinės kūno dalies sąnariams judėjimo metu. Net jei žmogus aktyviai stengiasi ir bando numesti svorio, pereinamuoju, lieknėjimo laikotarpiu jo sąnariams yra gyvybiškai reikalinga papildoma mechaninė ir cheminė apsauga nuo patiriamo didžiulio fizinio spaudimo.

Kaip atpažinti chondroitino trūkumą organizme?

Skirtingai nei, pavyzdžiui, raumenų mėšlungis, kuris iškart parodo magnio trūkumą, pats organizmas nesiunčia jokio specifinio signalo, rodančio, kad jam staiga pritrūko konkrečiai vienos cheminės medžiagos. Tačiau apie prasidėjusį kremzlės išsekimą, drėgmės praradimą ir prastėjančią struktūrą galima gana tiksliai spręsti iš atsirandančių tam tikrų fizinių simptomų. Vienas pirmųjų ir dažniausiai pasitaikančių požymių yra rytinis sąnarių sustingimas. Tai būklė, kai ryte atsikėlus iš lovos ar ilgiau pasėdėjus vienoje pozoje, reikia laiko tarsi „išsivaikščioti“, apšilti, kol sąnariai vėl tampa lankstūs ir paklūsta komandoms. Kitas labai dažnas, dėmesį atkreipiantis simptomas – garsus traškėjimas, girgždėjimas ar spragsėjimas judant, atsitupiant, dažnai lydimas lengvo nemalonaus jausmo. Nors pats savaime traškėjimas be skausmo ne visada reiškia rimtą ligą, tačiau jei jis kartojasi nuolat ir ilgainiui pradeda kelti diskomfortą, tai gali tiesiogiai rodyti sumažėjusį sąnarinio skysčio kiekį, jo klampumo praradimą ir padidėjusią trintį tarp paviršių. Galiausiai, bukas, maudžiantis skausmas po ilgesnio pasivaikščiojimo gamtoje, lipimo ar leidimosi laiptais, taip pat ilgalaikio fizinio krūvio, yra jau gana aiškus, pavojaus signalą siunčiantis ženklas. Jis rodo, kad natūrali kremzlė nebesugeba efektyviai amortizuoti jai tenkančios mechaninės apkrovos, jos apsauginės funkcijos silpsta, ir jai skubiai reikalinga papildoma pagalba iš išorės.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie chondroitiną

Ar chondroitinas turi šalutinį poveikį ir ar saugu jį vartoti ilgai?

Remiantis gausybe atliktų klinikinių tyrimų, daugumai žmonių šis papildas yra visiškai saugus, netoksiškas ir itin gerai toleruojamas, net ir vartojant ilgais kursais. Kadangi tai yra natūrali, pačiame organizme randama medžiaga, šalutiniai poveikiai pasitaiko itin retai ir dažniausiai būna labai lengvi. Labai jautriems asmenims ar viršijus rekomenduojamas dozes, gali pasireikšti nedideli virškinimo trakto sutrikimai, tokie kaip lengvas pykinimas, rėmuo, viduriavimas ar pilvo pūtimas. Svarbu paminėti: jei esate stipriai alergiški jūros gėrybėms ar žuviai, prieš perkant privalote atidžiai patikrinti papildo sudėtį ir jo kilmę, nes nemaža dalis aukštos kokybės produktų rinkoje yra gaminami iš ryklių ar kitų jūrinių gyvūnų kremzlių.

Per kiek laiko pajuntamas teigiamas chondroitino poveikis?

Pradedant vartoti tokius papildus, svarbiausia taisyklė yra kantrybė. Reikia aiškiai suprasti, kad sąnarių kremzlės anatomiškai regeneruojasi itin lėtai, nes jose nėra tiesioginės kraujotakos, galinčios greitai atnešti maistines medžiagas. Tai tikrai nėra greito veikimo, simptomus maskuojantis skausmą malšinantis vaistas (kaip ibuprofenas ar paracetamolis). Dažniausiai pirmieji realūs, juntami teigiami pokyčiai, tokie kaip sumažėjęs rytinis sąstingis, lengvesnis lipimas laiptais, sumažėjęs skausmas ir pagerėjęs bendras judrumas, pradedami jausti po 4-8 savaičių nuoseklaus, kasdienio reguliaraus vartojimo. Siekiant maksimalaus, tvaraus ir ilgalaikio efekto, gydytojai dažniausiai rekomenduoja nenutraukti vartojimo ir praeiti bent 3-6 mėnesių nepertraukiamą kursą.

Ar galima vartoti šią medžiagą kartu su kitais receptiniais vaistais?

Paprastai ši natūrali medžiaga yra visiškai saugi derinti su daugeliu kitų populiarių medikamentų ar kasdienių vitaminų. Tačiau medicinos literatūroje nurodoma, kad didelės chondroitino dozės gali turėti lengvą, kraują skystinantį poveikį. Dėl šios priežasties, jei reguliariai vartojate stiprius antikoaguliantus (kraują skystinančius vaistus, tokius kaip varfarinas), turite kraujo krešėjimo sutrikimų arba ruošiatės planinei chirurginei operacijai, prieš pradedant vartoti sąnarių papildus, yra būtina ir primygtinai rekomenduojama pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, siekiant išvengti bet kokios nepageidaujamos vaistų sąveikos.

Ar chondroitinas yra tinkamas pasirinkimas veganams ir vegetarams?

Tradicinis, plačiausiai rinkoje paplitęs chondroitino sulfatas yra išskirtinai gyvūninės kilmės, pramoniniu būdu išgaunamas iš galvijų, kiaulių ar žuvų (jūrinių) šalutinių produktų. Dėl šios aiškios priežasties jis absoliučiai netinka griežtiems veganams ar net vegetarams. Tačiau gera žinia ta, kad pažangios mokslo inovacijos bei biotechnologijos pastaraisiais metais leido sukurti puikias alternatyvas. Specializuotose parduotuvėse ir vaistinėse rinkoje jau galima rasti augalinės kilmės preparatų, kurie yra išgaunami moderniose laboratorijose specifinės mikroorganizmų fermentacijos būdu. Tokie produktai visiškai atitinka veganų mitybos filosofijos principus, tačiau organizme atlieka tas pačias funkcijas ir yra ne ką mažiau veiksmingi nei gyvūninės kilmės atitikmenys.

Ar verta naudoti išorinius tepalus ir gelius su chondroitinu?

Vaistinėse gausu tepalų ir gelių, kurių etiketėse puikuojasi šis pavadinimas. Nors tepant juos lokaliai ant skaudamo sąnario (pavyzdžiui, kelio) galima pajusti trumpalaikį palengvėjimą (dažnai dėl preparato sudėtyje esančių šaldančių ar šildančių pagalbinių medžiagų, eterinių aliejų), visgi specialistai sutaria, kad chondroitino molekulė yra pernelyg didelė ir sudėtinga, jog galėtų efektyviai ir giliai prasiskverbti pro storus žmogaus odos sluoksnius tiesiai į patį kremzlės audinį. Todėl išorinis naudojimas gali būti taikomas tik kaip trumpalaikė, papildoma kompleksinio gydymo pagalbos priemonė, tačiau tikrasis, struktūrinis kremzlės atstatymas visada turi vykti iš vidaus, vartojant medžiagas per virškinamąjį traktą.

Praktiniai patarimai, kaip išlaikyti sąnarius stiprius ir lanksčius

Nors sąnarių kremzlių mitybos praturtinimas vertingais papildais yra vienas iš svarbiausių ir reikšmingiausių žingsnių sprendžiant ar siekiant išvengti su amžiumi susijusių sąnarių problemų, geriausių, ilgiausiai išliekančių rezultatų pasiekiama tik tuomet, kai į pagalbą pasitelkiamas protingas, visapusiškas ir kompleksinis požiūris į savo gyvenimo būdą. Kūno svorio kontrolė yra vienas iš pačių kritiškiausių, daugiausiai įtakos turinčių faktorių. Subalansavus savo kasdienę mitybą ir numetus vos kelis nereikalingus kilogramus, nuo jūsų apatinės kūno dalies (kelių, klubų, pėdų) yra akimirksniu nuimama didžiulė mechaninė našta. Tai ne tik pagerina savijautą, bet ir tiesiogiai, drastiškai sumažina naujų mikrotraumų bei trinties pavojų ateityje. Be to, pačioje mityboje reikėtų sąmoningai stengtis vartoti daugiau natūralių produktų, turinčių gausybę Omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių, pavyzdžiui, riebios jūrinės žuvies (lašišos, skumbrės), graikinių riešutų ar linų sėmenų, nes šios rūgštys pasižymi savybe natūraliai mažinti sisteminius uždegiminius procesus visame organizme, taip papildydamos kremzles saugančių medžiagų darbą.

Reguliarus, atidžiai dozuojamas fizinis aktyvumas yra dar vienas absoliučiai esminis, niekuo nepakeičiamas elementas sveikų sąnarių lygtyje. Yra labai klaidinga, ir netgi žalinga manyti, kad pradėjus skaudėti sąnariams, geriausia išeitis yra gultis į lovą ir visiškai nustoti judėti. Atvirkščiai – reguliarus, tolygus judėjimas tiesiogiai skatina naujo sąnarinio skysčio gamybą ir jo aktyvią cirkuliaciją, taip natūraliai maitinant pažeistą kremzlę. Verta atsisakyti ekstremalių, smūginių sporto šakų ir vietoj jų rinktis mažo intensyvumo, sąnarių agresyviai neapkraunančias veiklas. Tobulais pasirinkimais laikomi reguliarus plaukimas baseine, važiavimas dviračiu, joga, pilatesas ar paprasčiausias greitas, ritmingas ėjimas parko takeliais. Taip pat labai svarbu neužmiršti kasdien atlikti lengvus raumenų tempimo ir specialius stiprinimo pratimus. Treniruoti, stiprūs aplinkiniai raumenys ir tvirti raiščiai veikia kaip labai patikimas natūralus žmogaus korsetas, kuris efektyviai perima didelę dalį krūvio nuo paties sąnario struktūrų ir užtikrina jo biomechaninį stabilumą bet kokio judesio metu. Galiausiai, kasdien geriant pakankamai gryno, negazuoto vandens, mes realiai padedame ląstelėms lengviau išlaikyti tokį reikalingą vidinės drėgmės balansą, užkertant kelią audinių sausėjimui. Tik išmintingai derinant pilnavertę mitybą, pritaikytą, saugų fizinį aktyvumą ir labai rūpestingą sąnarių aprūpinimą statybinėmis medžiagomis, galima sėkmingai atitolinti senėjimo procesus ir išsaugoti judėjimo laisvę bei džiaugsmą ilgus dešimtmečius.