Daugelis iš mūsų savo vonios spintelėse turi gausybę įvairiausių odos priežiūros priemonių: drėkinančių serumų, maitinančių naktinių kaukių, paakių kremų ir šveitiklių su rūgštimis. Investuojame daugybę laiko ir pinigų tam, kad išlaikytume odą jaunatvišką, skaisčią bei sveiką. Tačiau dermatologai visame pasaulyje sutinka dėl vieno neginčijamo fakto: net ir pati brangiausia odos priežiūros rutina nueis perniek, jeigu joje nebus paties svarbiausio žingsnio – kasdienės apsaugos nuo saulės. Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad apsauginis kremas nuo saulės yra reikalingas tik tuomet, kai planuojame praleisti visą dieną paplūdimyje arba atostogaujame šiltuosiuose kraštuose. Šis požiūris yra ne tik klaidingas, bet ir darantis ilgalaikę žalą mūsų odos sveikatai.
Moksliniai tyrimai rodo, kad net iki aštuoniasdešimt procentų matomų odos senėjimo požymių, tokių kaip smulkios raukšlelės, pigmentinės dėmės, elastingumo praradimas ir netolygi tekstūra, atsiranda būtent dėl tiesioginio ir netiesioginio ultravioletinių (UV) spindulių poveikio. Saulės žala odoje kaupiasi palaipsniui. Net tos trumpos minutės, kai einame iki automobilio, laukiame autobuso ar geriame kavą lauko terasoje, prisideda prie ląstelių DNR pažeidimų. Būtent todėl specialistai nuolat pabrėžia, kad veido kremas su SPF (angl. Sun Protection Factor) privalo tapti neatsiejama kiekvieno ryto dalimi, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar odos tipo.
Ultravioletiniai spinduliai ir jų nematoma žala odai
Norint suprasti, kodėl apsauga nuo saulės yra tokia kritiškai svarbi, pirmiausia reikia žinoti, su kuo mes kovojame. Saulė skleidžia skirtingų ilgių ultravioletinius spindulius, iš kurių mūsų odą labiausiai veikia dviejų tipų spinduliuotė: UVA ir UVB. Skirtumas tarp jų yra esminis, o ilgalaikis poveikis odos struktūrai – pragaištingas, jeigu nesiimame prevencinių priemonių.
UVA spinduliai sudaro didžiąją dalį saulės spinduliuotės, pasiekiančios Žemės paviršių. Šie spinduliai yra klastingi, nes jie nesukelia nudegimo, todėl mes nejaučiame jų poveikio iš karto. Tačiau jie prasiskverbia giliai į odos dermą – sluoksnį, kuriame gaminamas kolagenas ir elastinas. UVA spinduliai ardo šiuos gyvybiškai svarbius baltymus, skatina laisvųjų radikalų susidarymą ir sukelia oksidacinį stresą. Tai tiesiogiai lemia ankstyvąjį odos senėjimą, dar vadinamą fotosenėjimu. Svarbu paminėti, kad UVA spinduliai be vargo praeina pro stiklą ir debesis, todėl jie mus veikia net ir sėdint biure prie lango ar vairuojant automobilį apniukusią dieną.
UVB spinduliai yra atsakingi už viršutinio odos sluoksnio – epidermio – pažeidimus. Būtent šie spinduliai sukelia saulės nudegimus, odos paraudimą ir skausmą po ilgo buvimo saulėje be apsaugos. Nors UVB spinduliuotės intensyvumas kinta priklausomai nuo metų laiko, paros laiko ir geografinės padėties, šie spinduliai yra pagrindinis veiksnys, skatinantis odos vėžio, įskaitant ypač agresyvią jo formą – melanomą, vystymąsi.
Dermatologai griauna populiariausius mitus apie apsaugą nuo saulės
Nepaisant gausios mokslinės informacijos, apsaugos nuo saulės tema vis dar apipinta daugybe mitų. Dermatologai kasdien susiduria su pacientais, kurie atsisako naudoti SPF priemones dėl nepagrįstų baimių ar klaidingų įsitikinimų. Štai keli dažniausiai pasitaikantys mitai, kuriuos laikas visiems laikams paneigti.
Mitas: SPF reikalingas tik vasarą ir tik saulėtomis dienomis
Tai bene labiausiai paplitęs klaidingas įsitikinimas. Kaip jau minėta anksčiau, UVA spinduliai, sukeliantys senėjimą ir pažeidžiantys DNR, yra vienodai aktyvūs visus metus. Net jei už lango lyja, sninga ar yra visiškai apsiniaukę, iki aštuoniasdešimt procentų UV spindulių vis tiek pasiekia Žemės paviršių. Žiemą situacija gali būti dar pavojingesnė, nes sniegas atspindi saulės šviesą, todėl UV spinduliuotės poveikis odoje netgi padvigubėja. Kasdienis kremo su SPF naudojimas turi tapti tokiu pat įpročiu kaip dantų valymas.
Mitas: Makiažo pagrindas ar pudra su SPF suteikia pakankamą apsaugą
Daugelis moterų jaučiasi saugios, nes jų naudojama kreminė pudra ar BB kremas ant pakuotės turi užrašą „SPF 15“ ar net „SPF 30“. Tačiau dermatologai perspėja: norint pasiekti ant pakuotės nurodytą apsaugos lygį, priemonės reikia užtepti labai daug – apie du miligramus vienam kvadratiniam odos centimetrui. Praktiškai tai reiškia, kad turėtumėte užsitepti maždaug pusę arbatinio šaukštelio makiažo pagrindo vien veidui. Niekas nenaudoja tokio kiekio dekoratyvinės kosmetikos, nes veidas atrodytų kaip su kauke. Todėl makiažo priemonės su SPF turėtų būti vertinamos tik kaip papildomas, bet jokiu būdu ne pagrindinis apsaugos sluoksnis.
Mitas: Žmonėms, turintiems tamsesnę odą, SPF nereikalingas
Nors tiesa, kad tamsesnėje odoje yra daugiau melanino, kuris suteikia natūralią, bet labai silpną apsaugą (atitinkančią maždaug SPF 13), tai toli gražu neapsaugo nuo saulės žalos. Visi žmonės, nepriklausomai nuo odos spalvos, yra jautrūs fotosenėjimui, hiperpigmentacijai ir, svarbiausia, odos vėžiui. Tamsesnę odą turintiems žmonėms melanoma dažnai diagnozuojama vėlesnėse stadijose būtent dėl šio mito, nes jie rečiau tikrinasi apgamus ir nenaudoja apsauginių priemonių.
Mitas: Kremas nuo saulės kemša poras ir sukelia aknę
Šis mitas atsirado iš senesnių laikų, kai SPF kremai iš tiesų buvo labai tiršti, riebūs ir palikdavo sunkų sluoksnį ant odos. Šiuolaikinė dermokosmetika smarkiai patobulėjo. Šiandien galima rasti daugybę apsauginių priemonių, kurios yra visiškai nekomedogeninės, lengvos gelinės ar fluidinės tekstūros, skirtos specialiai riebiai, mišriai ar į aknę linkusiai odai. Svarbiausia yra rasti jūsų odos tipui tinkamą formulę ir vakare ją tinkamai nuplauti, atliekant dvigubą veido valymą.
Kaip išsirinkti tinkamą apsauginį veido kremą pagal odos tipą?
Rinkoje esanti SPF priemonių gausa gali klaidinti, tačiau išsirinkti tobulą kremą bus lengva, jeigu atkreipsite dėmesį į savo odos tipą ir poreikius. Apsauginiai filtrai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: mineralinius (fizinius) ir cheminius. Abu variantai yra veiksmingi, tačiau jie veikia skirtingai ir tinka skirtingoms situacijoms.
- Normaliai ir sausai odai: Ieškokite cheminių arba hibridinių filtrų kremų, praturtintų drėkinančiais ingredientais. Hialurono rūgštis, keramidai, glicerinas ir įvairūs augaliniai aliejai padės išlaikyti drėgmės balansą visą dieną. Kremas turėtų būti sodresnės tekstūros.
- Riebiai ir į aknę linkusiai odai: Jums labiausiai tiks cheminiai filtrai arba labai smulkios tekstūros mineraliniai kremai. Būtinai ieškokite užrašo „nekomedogeninis“ (angl. non-comedogenic). Rinkitės matizuojančius fluidus, gelius arba vandens pagrindo priemones, kurių sudėtyje gali būti niacinamido ar cinko, padedančių reguliuoti sebumo išsiskyrimą.
- Jautriai, raustančiai odai ir sergant rožine: Geriausias pasirinkimas – mineraliniai filtrai, kurių pagrindinės veikliosios medžiagos yra cinko oksidas (Zinc Oxide) arba titano dioksidas (Titanium Dioxide). Šie ingredientai veikia kaip skydas, atspindintis saulės spindulius nuo odos paviršiaus, todėl nesukelia šilumos reakcijos odoje, kas labai aktualu raustančiai odai. Be to, jie rečiau sukelia alergines reakcijas.
- Pigmentuotai odai: Jei kovojate su melasma ar po spuogų likusiomis pigmentinėmis dėmėmis, rinkitės plataus spektro (UVA ir UVB apsauga) priemones su SPF 50+. Taip pat naudinga, jeigu kremo sudėtyje yra papildomų antioksidantų, pavyzdžiui, vitamino C ar E, ar geležies oksidų, apsaugančių ir nuo mėlynosios šviesos (ekranų spinduliuotės).
Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)
Koks SPF skaičius yra optimaliausias kasdieniam naudojimui?
Dermatologai rekomenduoja kasdien naudoti plataus spektro kremą, kurio apsaugos faktorius yra ne mažesnis nei SPF 30. SPF 30 blokuoja apie 97 procentus UVB spindulių, o SPF 50 – apie 98 procentus. Nors skirtumas atrodo mažas, SPF 50 suteikia geresnę apsaugos atsargą tiems atvejams, kai kremo užtepama šiek tiek mažiau nei rekomenduojama norma.
Ar reikia naudoti SPF kremą, jei visą dieną praleidžiu uždarose patalpose?
Taip, net ir tokiu atveju apsauga yra būtina. Standardiniai langų stiklai blokuoja daugumą UVB spindulių, tačiau jie praleidžia didžiulę dalį UVA spindulių, kurie prasiskverbia į giliuosius odos sluoksnius ir ardo kolageną. Taip pat apsauginis kremas suteikia barjerą nuo ekranų skleidžiamos mėlynosios šviesos (HEV spinduliuotės), kuri taip pat skatina odos senėjimą ir pigmentaciją.
Kaip dažnai reikia atnaujinti apsaugą nuo saulės?
Jeigu esate lauke, tiesioginiuose saulės spinduliuose, kremą būtina atnaujinti kas dvi valandas, taip pat po stipraus prakaitavimo ar maudynių. Jeigu dirbate ofise ir lauke praleidžiate tik trumpą laiką, rytinio SPF užtepimo dažniausiai pakanka iki pat darbo dienos pabaigos. Visgi, jei dienos pabaigoje planuojate ilgesnį pasivaikščiojimą, rekomenduojama apsaugą atnaujinti, pavyzdžiui, naudojant SPF purškiklį ar mineralinę pudrą su SPF ant makiažo.
Ar apsauginiai kremai nuo saulės netrukdo vitamino D gamybai organizme?
Tai dar vienas dažnas klausimas, neraminantis daugelį. Nors teoriškai SPF priemonės blokuoja UVB spindulius, kurie reikalingi vitamino D sintezei odoje, klinikiniai tyrimai rodo, kad kasdienis SPF naudojimas nesukelia vitamino D trūkumo. Nė vienas kremas neblokuoja 100 procentų saulės spindulių. Organizmui pakanka to nedidelio UVB kiekio, kuris prasiskverbia pro apsaugą, arba UV spindulių, kurie pasiekia mažiau apsaugotas kūno vietas. Be to, saugiausias būdas gauti vitamino D yra per visavertę mitybą ir maisto papildus, o ne rizikuojant susirgti odos vėžiu ilgai būnant saulėje.
Taisyklingas odos priežiūros priemonių sluoksniavimas rytinėje rutinoje
Norint, kad apsauginis kremas atliktų savo darbą maksimaliai efektyviai ir nesirutuliotų ant veido odos, jį būtina teisingai įtraukti į kasdienę rytinę odos priežiūros rutiną. Specialistai pataria laikytis griežtos produktų eiliškumo taisyklės, visada pereinant nuo lengviausios tekstūros prie sunkiausios. Sklandus priemonių sluoksniavimas ne tik pagerina aktyviųjų ingredientų absorbciją, bet ir paruošia idealią drobę tolimesniam makiažo padengimui.
- Odos valymas: Rytą pradėkite švelniu veido prausikliu, kad pašalintumėte per naktį susikaupusius sebumo likučius bei negyvas odos ląsteles. Ant švarios odos visi vėliau tepami produktai veiks efektyviau.
- Tonikas ar esencija (nebūtina, bet rekomenduojama): Tai padeda atstatyti odos pH lygį po plovimo ir suteikia pirmąjį drėgmės sluoksnį.
- Antioksidantinis serumas: Tai pats geriausias apsauginio kremo draugas. Vitamino C serumas veikia sinergiškai su SPF priemonėmis. Antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie susidaro veikiant tiems UV spinduliams, kuriems vis dėlto pavyksta prasiskverbti pro apsauginį kremo filtrą.
- Drėkinamasis kremas: Jei jūsų oda sausa, užtepkite ploną sluoksnį drėkinamojo kremo ir leiskite jam gerai įsigerti. Jei jūsų oda riebi, o SPF kremas yra pakankamai drėkinantis, šį žingsnį galite tiesiog praleisti ir naudoti tik apsaugos priemonę nuo saulės.
- Kremas su SPF: Tai yra absoliučiai paskutinis ir svarbiausias odos priežiūros rutinos žingsnis. Užtepkite gausų kiekį priemonės ant viso veido, kaklo ir dekoltė zonos. Nepamirškite ausų ir vietos aplink plaukų augimo liniją. Prieš pradedant darytis makiažą, palaukite bent keletą minučių, kol SPF kremas visiškai susigers ir suformuos apsauginę plėvelę ant odos paviršiaus.
Kruopštus ir sąmoningas požiūris į apsaugą nuo saulės yra geriausia ir efektyviausia priemonė, leidžianti išsaugoti odos jaunystę ir sveikatą. Odos apsauga nėra vien tik estetinio grožio klausimas – tai yra tiesioginis rūpinimasis savo organizmu ir atsakingas požiūris į ligų prevenciją. Suformavę įprotį kasdien tepti kremą su SPF filtrų kompleksu, jūs investuojate į savo ateitį, kurioje oda atsidėkos švytėjimu, stangrumu ir, svarbiausia, sveikata, atsparia laiko ir aplinkos veiksniams.
