Šaltasis metų laikas atneša ne tik jaukumą su puodeliu arbatos, bet ir didžiulius iššūkius mūsų odai. Ypatingai tai pajunta tie, kurie kovoja su atopiniu dermatitu ar tiesiog turi itin sausą, jautrią, į alergijas linkusią odą. Temperatūrų svyravimai, žvarbus vėjas lauke ir išsausėjęs, šildymo prietaisų veikiamas oras patalpose akimirksniu pažeidžia ir taip silpną atopinės odos apsauginį barjerą. Prasideda nemalonus odos tempimo jausmas, stiprus niežėjimas, paraudimas, pleiskanojimas ir net kraujuojančios mikrotraumos. Dermatologai ir alergologai vieningai sutaria, kad žiemos mėnesiais įprastos ir vasarą puikiai tinkančios odos priežiūros rutinos nebeužtenka. Norint išvengti ligos paūmėjimų, būtina keisti ne tik kasdienius įpročius, bet ir kruopščiai iš naujo atsirinkti odos priežiūros priemones. Būtent tinkamas, kokybiškas, reguliarus ir gausus odos drėkinimas bei maitinimas tampa pagrindiniu ginklu kovoje už sveiką bei ramią odą. Gydytojų ilgametė praktika rodo, kad dažniausia pacientų daroma klaida yra netinkamo produkto sudėties pasirinkimas arba gero produkto naudojimas neteisingu metu ar per mažu kiekiu. Todėl labai svarbu suprasti, kas iš tiesų vyksta mūsų odoje spaudžiant šaltukui, kas padeda atkurti pažeistą odos barjerą ir koks kremas yra pats tinkamiausias norint išlaikyti odos elastingumą iki pat pavasario.
Kodėl žiema yra sudėtingiausias laikotarpis atopinei odai?
Atopinė oda iš prigimties fiziologiškai skiriasi nuo sveikos odos. Joje genetiškai trūksta esminių baltymų, tokių kaip filagrinas, ir natūralių riebalų (lipidų), kurie veikia lyg nematomi klijai, tvirtai laikantys odos ląsteles kartu. Dėl šio struktūrinio trūkumo apsauginis odos barjeras nuolat yra pralaidus – organizmo drėgmė labai greitai išgaruoja į aplinką, o į pačios odos vidų daug lengviau patenka alergenai, bakterijos ir cheminiai dirgikliai.
Žiemą ši ir taip trapi situacija dar labiau pablogėja dėl kelių labai svarbių aplinkos veiksnių:
- Šaltas oras ir vėjas: Šaltas oras fizikos dėsniais nesugeba išlaikyti daug drėgmės, todėl aplinka lauke tampa labai sausa. Ledinis vėjas fiziškai pažeidžia ir sausina raginį odos sluoksnį, sukeldamas mikroskopinius, plika akimi nematomus įtrūkimus, per kuriuos prarandamas vanduo.
- Centrinis šildymas: Šildomose patalpose (namuose, biuruose, mokyklose) oro drėgnumas drastiškai nukrenta. Kartais jis pasiekia vos dvidešimt procentų, kai tuo tarpu optimalus drėgnumas odos sveikatai turėtų būti ne mažesnis nei penkiasdešimt procentų. Sausas oras tiesiog išsiurbia drėgmę iš odos paviršiaus.
- Temperatūrų kontrastai: Perėjimas iš šaltos minusinės lauko aplinkos į šiltą, prikaitintą kambarį sukelia staigų kraujagyslių plėtimąsi. Odai tai yra didžiulis stresas, kuris provokuoja uždegiminius procesus, raudonį ir paūmina stiprų niežulį, būdingą atopiniam dermatitui.
Esminės sudedamosios dalys: ko ieškoti kremo etiketėje?
Renkantis kremą atopinei odai šaltuoju metu, gydytojai dermatologai pataria griežtai atkreipti dėmesį ne į gražią pakuotę, skambius pažadus ar malonų kvapą, bet į realų ingredientų sąrašą (INCI). Žieminė odos priežiūros priemonė turi atlikti tris esmines funkcijas: drėkinti giliuosius sluoksnius, maitinti odą prarastais lipidais ir užrakinti drėgmę odoje, sukuriant patikimą fizinę plėvelę.
Ceramidai
Ceramidai yra natūralūs lipidai (riebalai), sudarantys net iki penkiasdešimties procentų visos mūsų odos apsauginio barjero sudėties. Atopiškos odos savininkams šių gyvybiškai svarbių medžiagų trūksta natūraliai. Žiemą, kai oda patiria nuolatinį stresą dėl šalčio ir sausumo, kremas, praturtintas ceramidais, yra tiesiog privalomas. Jis veiksmingai padeda „užlopyti“ odos barjero spragas, atkuria odos ląstelių vientisumą ir neleidžia vertingai drėgmei pasišalinti. Reguliariai naudojant kremus su ceramidais, oda ilgainiui tampa atsparesnė išoriniams dirgikliams.
Natūralūs aliejai ir augaliniai sviestai
Taukmedžio sviestas (Shea butter), skvalanas, simondsijų (jojoba), saulėgrąžų ar nakvišų aliejus yra tiesiog idealūs ingredientai sausai ir atopiškai odai prižiūrėti. Jie priskiriami emolientams – medžiagoms, kurios minkština išsausėjusią odą, užpildo mikro tarpus tarp atšerpetojusių ląstelių ir sugrąžina odai prarastą elastingumą bei glotnumą. Žiemą gydytojai ypač rekomenduoja ieškoti taukmedžio sviesto, nes dėl savo turtingos tekstūros jis sukuria patikimą, bet odai kvėpuoti leidžiantį apsauginį sluoksnį nuo žvarbaus šalčio ir vėjo.
Drėgmę pritraukiančios medžiagos (Humektantai)
Glicerinas, hialurono rūgštis, pantenolis ir šlapalas (urea) yra ingredientai, kurie iš esmės veikia kaip mikroskopinės kempinės. Jie pritraukia drėgmės molekules iš gilesnių odos sluoksnių arba iš aplinkos (jei aplinkoje yra pakankamai drėgmės) ir sulaiko jas epidermyje. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į šlapalo (urea) koncentraciją: prižiūrint atopinę, ypač pažeistą ar vaikų odą, rekomenduojama rinktis mažesnę jo koncentraciją (paprastai nuo 3 iki 10 procentų). Didesnis šlapalo kiekis sutrūkinėjusią jautrią odą gali stipriai perštėti ir deginti.
Niacinamidas
Niacinamidas, dar žinomas kaip vitaminas B3, yra dar vienas itin dermatologų ir kosmetologų vertinamas bei dažnai rekomenduojamas ingredientas. Jis stebuklingai atlieka net kelias funkcijas vienu metu. Pirma, jis stimuliuoja pačios odos ceramidų ir kitų svarbių lipidų gamybą, padėdamas odai pačiai atkurti savo barjerą. Antra, niacinamidas pasižymi kliniškai įrodytu stipriu priešuždegiminiu poveikiu. Jis efektyviai ramina sudirgimą, mažina eritemą (paraudimą) ir padeda numalšinti tą varginantį niežulį, kuris dažnai neleidžia atopikams ramiai miegoti žiemos naktimis.
Konsistencijos pasirinkimas: losjonas, kremas ar tepalas?
Odos priežiūros priemonių veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo jų formos, galenikos bei vandens ir riebalų santykio sudėtyje. Gydytojai pabrėžia vieną pagrindinę taisyklę: šaltuoju metų laiku vasarinius, lengvus drėkiklius būtina iškeisti į sunkesnes, riebesnes tekstūras.
- Losjonai: Tai pačios skysčiausios konsistencijos kosmetikos priemonės, kurių sudėtyje vyrauja vanduo (jo gali būti net iki 80-90 procentų), o aliejų yra visai nedaug. Nors jie maloniai ir greitai susigeria, nepalieka jokio lipnumo ar riebumo pojūčio, atopinei odai žiemos metu losjonų visiškai nepakanka. Vanduo greitai išgaruoja traukdamas drėgmę iš odos vidaus, ir po pusvalandžio oda vėl jaučiasi sausa ir tempiama. Losjonai labiau tinka vasarai arba ypač lengvoms atopijos formoms.
- Kremai: Tai tirštesnės, vidutinės konsistencijos priemonės, sudarytos iš pusiausviro arba aliejų naudai persverto vandens ir aliejaus mišinio. Kokybiški emolientiniai kremai yra tobulas ir dažniausias pasirinkimas kasdieniam kūno priežiūros režimui dienos metu. Jie giliai drėkina, atkuria barjerą ir pakankamai ilgai apsaugo odą, tačiau nėra tokie sunkūs, kad riebaluotų rūbus ir trukdytų kasdienei veiklai.
- Tepalai, balzamai ir kremai be vandens: Tai pačios riebiausios, storiausios priemonės, kurių pagrindą sudaro įvairūs aliejai, natūralūs vaškai, taukmedžio sviestas ar dermatologinis vazelinas. Vandens juose išvis nėra arba yra tik minimalūs kiekiai. Nors tepalai dažnai atrodys sunkūs, blizgantys ir sunkiau paskirstomi ant odos, žiemą – ypač nakties metu arba einant į lauką – tai pati veiksmingiausia priemonė. Tepalas sukuria stiprų okliuzinį (izoliacinį) šarvą ant odos, apsaugodamas labiausiai išsausėjusias, sutrūkinėjusias ir šerpetojančias vietas.
Gydytojos nurodymai: kaip taisyklingai naudoti emolientus?
Turite žinoti, jog net ir pats brangiausias, pažangiausias technologijas naudojantis ar geriausios sudėties kremas neduos visiškai jokio laukiamo rezultato, jeigu jis bus naudojamas netaisyklingai ar per retai. Gydytojai dermatologai primygtinai reikalauja, kad atopikai ugdytųsi griežtą rutiną ir laikytųsi esminių emolientų tepimo taisyklių, kurios garantuoja maksimalų produkto efektyvumą.
- Auksinė trijų minučių taisyklė: Tai absoliučiai pati svarbiausia taisyklė odos priežiūroje. Po maudynių duše ar gulėjimo vonioje, odos nereikia trinti šiurkščiu rankšluosčiu. Ją privalu tik švelniai nusausinti, tapšnojant minkštu audiniu ir būtinai paliekant ją dar šiek tiek drėgną. Lygiai per tris minutes nuo išlipimo iš vandens visą kūną būtina gausiai išsitepti paskirtu kremu ar balzamu. Tokiu būdu emolientas tarsi užrakina odoje po maudynių likusią, į epidermį įsigėrusią drėgmę ir neleidžia jai tiesiog išgaruoti į kambario orą.
- Gausus ir negailimas kiekis: Viena dažniausių klaidų – per mažas produkto kiekis. Atopikai dažnai taupo kremą ir tepa jį per plonu sluoksniu. Suaugusiam žmogui vienam viso kūno ištepimui reikėtų sunaudoti maždaug 30-50 gramų kremo. Vizualiai tai atrodo taip, lyg kremo sluoksnis ant odos po užtepimo dar kelias minutes turėtų būti aiškiai matomas ar jaučiamas, kol visiškai susigers. Pagal tarptautines rekomendacijas, suaugęs žmogus su sausa oda per savaitę turėtų sunaudoti iki 500 gramų emoliento.
- Reguliarumas ir dažnumas: Žiemą oda drėgmę praranda kur kas greičiau, todėl ir kremą reikia tepti dažniau – bent du, tris ar net keturis kartus per dieną, priklausomai nuo odos būklės. Ypatingą dėmesį reikia skirti rankoms: jas tepti būtina po kiekvieno plovimo su muilu. Prieš einant į šaltą orą, veidą ir rankas rekomenduojama patepti riebesniu, apsauginiu cold-cream tipo kremu ar tepalu be vandens. Tačiau tai daryti reikia likus ne mažiau kaip 20–30 minučių iki išėjimo iš šiltų namų, kad priemonė pilnai spėtų įsigerti ir atliktų savo izoliacinę funkciją.
- Tinkama tepimo technika: Kremą reikėtų paskirstyti švelniais judesiais, visada tepti plaukų augimo kryptimi – dažniausiai iš viršaus į apačią. Grubus, stiprus trynimas pirmyn ir atgal ratais ar masažavimas gali papildomai sudirginti itin jautrius odos plaukų folikulus, paskatinti folikulito (plaukų maišelių uždegimo) atsiradimą bei papildomai sužadinti niežulio receptorius.
Ko vengti, kai oda yra atopiška ir pažeidžiama?
Norint apsaugoti žiemiškų sąlygų varginamą odą, lygiai taip pat svarbu žinoti ne tik ką tepti, bet ir kokių ingredientų kosmetikos etiketėse būtina vengti. Atopinė oda ypač žiemos sezonu yra itin reaktyvi, jos imunitetas nusilpęs, todėl netinkami komponentai gali iššaukti staigią alerginę reakciją, kontaktinį dermatitą ar dar labiau pabloginti odos apsauginio barjero būklę.
Pirmiausia, gydytojai ir alergologai griežtai perspėja vengti bet kokių pridėtinių kvapiklių (fragrance/parfum). Tai galioja tiek sintetiniams kvepalams, dedamiems į kosmetiką dėl geresnio prekinio įvaizdžio, tiek ir natūraliems eteriniams aliejams (pavyzdžiui, levandų, citrusinių vaisių, rožių, eukaliptų ar arbatmedžio). Atopinei odai tai yra stiprūs alergenai ir potencialūs, agresyvūs dirgikliai. Taip pat, ieškant kremo, reikėtų atmesti produktus, kurių sudėtyje aukštose pozicijose yra paprastieji, vadinamieji trumpieji alkoholiai (dažniausiai etiketėse jie žymimi kaip Alcohol denat., Ethanol, Isopropyl alcohol, Methanol). Šie alkoholiai negailestingai tirpdo ir nuplauna paskutinius natūralius odos riebalus ir drastiškai, ląstelių lygmenyje sausina odą. Kai kurie kosmetikoje naudojami konservantai ar stiprūs dažikliai taip pat gali veikti kaip provokatoriai. Dėl šios priežasties atopiškai odai visada rekomenduojama rinktis tik vaistinėse parduodamą, patikrintą dermatologinę kosmetiką, kuri kuriama pasitelkiant sterilias technologijas ir hipoalergines formuluotes, užtikrinančias maksimalų saugumą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie atopinės odos priežiūrą šaltuoju metu
Ar galima atopinei odai drėkinti ir maitinti naudoti tik natūralų kokosų aliejų vietoj vaistinės kremo?
Atsakymas: Nors kokosų aliejus yra natūralus produktas, turintis tam tikrų antibakterinių savybių ir galintis šiek tiek suminkštinti epidermį, gydytojai dermatologai nerekomenduoja jo naudoti kaip vienintelės ar pagrindinės drėkinimo priemonės atopiškai odai. Grynas kokosų aliejus neužtikrina visapusiško, struktūrinio odos barjero atkūrimo, kuriam yra gyvybiškai būtini ceramidai ir modernios drėgmę pritraukiančios medžiagos. Negana to, ilgalaikis gryno aliejaus naudojimas gali kimšti poras ir sutrikdyti natūralų odos kvėpavimą. Žymiai saugiau ir efektyviau yra rinktis specialiai sukurtus, subalansuotus dermatologinius emolientus, o natūralius aliejus naudoti nebent kaip papildomą terapiją retkarčiais, tepant ant jau sudrėkintos odos.
Kodėl iškart po kremo užtepimo mano odą pradeda stipriai perštėti arba deginti?
Atsakymas: Jei vos užtepus naują ar net seniau naudotą kremą atsiranda aštrus perštėjimas ir deginimo jausmas, tai dažniausiai indikuoja, kad jūsų odos apsauginis barjeras šiuo metu yra kritiškai pažeistas, o odoje yra daugybė atvirų, mikroskopinių įtrūkimų bei žaizdelių. Skausmą ir perštėjimą atvirose mikrožaizdose gali sukelti netgi visiškai nekaltai atrodantis kremuose esantis vanduo, o ką jau kalbėti apie tokius aktyvius ingredientus kaip šlapalas (urea), pieno rūgštis ar propilenglikolis. Tokiu ekstremaliu atveju rekomenduojama laikinai atidėti drėkinamuosius kremus su vandeniu ir pereiti prie labai riebių, 100% lipidinių tepalų ar vazelino tipo produktų be vandens. Jais reikėtų teptis tol, kol mikrotraumos užsitrauks, ir tik tuomet vėl saugiai grįžti prie kasdienio kremo naudojimo.
Ar atopiškai, jautriai odai viduržiemį apskritai reikalingas apsauginis kremas nuo saulės (SPF)?
Atsakymas: Taip, neabejotinai. Nors žiemą Lietuvoje UVB saulės spindulių, kurie vasarą sukelia akivaizdų odos nudegimą (paraudimą), yra kur kas mažiau, UVA spinduliai niekur nedingsta. Būtent UVA spinduliai prasiskverbia giliai į odą, skatina priešlaikinį senėjimą, ardo kolageną ir ilgalaikėje perspektyvoje skatina lėtinius uždegimus. Svarbu nepamiršti ir to, kad sniegas ar ledas puikiai ir labai intensyviai atspindi saulės spindulius, taip padvigubindami UV dozę veidui. Gydytojai rekomenduoja atopiškai odai rinktis išskirtinai tik mineralinius (fizikinius) apsauginius kremus, kurių pagrindą sudaro cinko oksidas arba titano dioksidas, nes jie veikia odos paviršiuje lyg skydas ir fziologiškai daug mažiau dirgina jautrią odą nei organizmo absorbuojami cheminiai filtrai.
Kaip dažnai reikia maudytis turint atopinę odą, kai lauke žiema? Ar vanduo sausina?
Atsakymas: Vandentiekio vanduo, ypač jei jis yra kietas ir karštas, gali drastiškai pabloginti odos būklę. Gydytojų patarimas paprastas: žiemą reikėtų vengti kasdienių ilgų gulėjimų karštoje vonioje. Karštas vanduo per kelias minutes ištirpdo ir išplauna paskutinius natūralius odos lipidus. Rekomenduojama rinktis gana trumpą, vos 5-10 minučių trukmės dušą, o vanduo turi būti tik drungnas, bet ne karštas. Prausimuisi griežtai draudžiama naudoti paprastą kietąjį ar skystąjį šarminį muilą, kuris ardo rūgštinę odos pH mantiją. Vietoje jo būtina naudoti specialius, vaistinėse parduodamus prausimosi aliejus, lipidus atkuriančias emulsijas ar kremo tekstūros prausiklius (sindetus), kurie dar prausimosi metu švelniai valo odą, jos absoliučiai nesausindami.
Kasdieniai gyvenimo būdo įpročiai, stiprinantys odos apsaugą
Sėkminga atopinės odos kontrolė ir rami būklė žiemą priklauso anaiptol ne tik nuo to, kokiu konkrečiai kremu tepsitės. Tai yra kompleksinis procesas, priklausantis nuo visos jus supančios namų aplinkos bei kasdienių elgesio ir gyvenimo būdo įpročių. Vienas iš bene efektyviausių būdų sumažinti neigiamą centrinio šildymo sezono poveikį organizmui yra nuolatinis patalpų oro drėkinimas. Investicija į kokybišką oro drėkintuvą miegamajame, ypač veikiantį nakties metu, gali padėti pastoviai išlaikyti optimalų 40–50 procentų santykinės drėgmės lygį kambaryje. Toks mikroklimatas neleidžia sausai aplinkai tiesiogine to žodžio prasme ištraukti drėgmės iš jūsų odos ląstelių, kol jūs ramiai miegate.
Jūsų dėvimų rūbų pasirinkimas taip pat atlieka nepaprastai svarbų ir netgi lemiamą vaidmenį, ypač kalbant apie mažus vaikus. Šaltuoju metu visi instinktyviai dažnai renkamės šiltus, storus vilnonius megztinius ar sintetinius flisinius džemperius. Tačiau atopiškai odai tai yra peilis. Šiurkštus natūralios vilnos pluoštas, tiesiogiai liesdamasis ir trindamasis su pažeidžiama atopiška oda, veikia lyg švitrinis popierius – mikroskopiškai pažeidžia paviršių, greitai provokuoja alerginę reakciją, stiprų uždegiminį niežėjimą ir raudonį. Gydytojai primygtinai pataria visiems atopikams prie pat kūno visada dėvėti tik labai švelnius, orui pralaidžius, natūraliai kvėpuojančius, šviesių ar nedažytų spalvų šimtaprocentinės medvilnės, lino arba natūralaus šilko drabužius. O minėtus vilnonius, alpako ar sintetinius šiltus drabužius vilktis tik kaip antrąjį sluoksnį (pavyzdžiui, ant medvilninio golfo), griežtai užtikrinant, kad jie neturėtų jokio tiesioginio sąlyčio su plika kūno oda kaklo, riešų ar liemens srityse.
Galiausiai, pilnavertė mityba, mikrobiotos sveikata ir pakankamas skysčių suvartojimas iš vidaus ne mažiau reikšmingai prisideda prie bendros odos būklės. Žiemą mes labai dažnai pamirštame gerti pakankamai gryno vandens, pirmenybę teikdami kavai, juodajai arbatai ar karštam šokoladui, kurie savo ruožtu pasižymi diuretiniu (skysčius iš organizmo varančiu) poveikiu. Nuolatinis gryno, negazuoto vandens gėrimas užtikrina, kad oda būtų nepaliaujamai drėkinama iš vidaus. Maisto racionas, praturtintas vertingomis Omega-3 riebalų rūgštimis, pavyzdžiui, lašiša, skumbrė, ispaninio šalavijo (chia) sėklos, linų sėmenys ar kokybiški graikiniai riešutai, efektyviai padeda sistemingai mažinti uždegiminius procesus visame organizme ir palaiko reikiamą odos elastingumą. Tinkamai ir atsakingai pritaikyta drabužių skalbimo rutina – naudojant išskirtinai tik hipoalergines skystas skalbimo priemones be jokių kvapų ir fermentų, griežtai vengiant populiariųjų audinių minkštiklių ir kaskart skalbyklėje įjungiant papildomo skalavimo švariu vandeniu funkciją – tampa dar vienu labai tvirtu žingsniu link ramios, sveikos ir nedirgstančios odos net ir pačiais žvarbiausiais, tamsiausiais žiemos mėnesiais.
