Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių, o klastingiausia šių ligų savybė yra ta, jog ankstyvosiose stadijose jos dažniausiai nesukelia jokių akivaizdžių simptomų ar skausmų. Žmogus gali jaustis puikiai, būti energingas, aktyviai gyventi, tačiau jo kraujagyslėse jau gali vykti lėti, bet labai pavojingi procesai. Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių šių nepastebimų pakitimų atsiradimą, yra padidėjęs ir disbalansuotas cholesterolio bei kitų kraujo riebalų kiekis organizme. Būtent todėl reguliarus sveikatos tikrinimas nėra tik tuščia rekomendacija, o gyvybiškai svarbus įprotis, galintis išgelbėti gyvybę. Norint tiksliai įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę bei realią riziką ateityje susirgti ateroskleroze, miokardo infarktu ar insultu, atliekamas specialus, itin išsamus kraujo tyrimas. Šis tyrimas leidžia gydytojams pamatyti detalų paciento kraujo riebalų vaizdą, įvertinti skirtingas cholesterolio frakcijas ir laiku paskirti reikiamas prevencines priemones arba gydymą, kol negrįžtami pakitimai dar neįvyko.
Kas yra lipidograma ir kokius rodiklius ji apima?
Šis medicininis terminas apibūdina išsamų kraujo lipidų (riebalų) tyrimą, kuris parodo ne tik bendrą cholesterolio lygį, bet ir išskirsto jį į atskiras, labai skirtingas funkcijas organizme atliekančias dalis. Kraujo riebalai yra būtini mūsų organizmui – jie dalyvauja hormonų gamyboje, ląstelių membranų statyboje ir vitamino D sintezėje. Tačiau kai jų kiekis tampa per didelis arba sutrinka skirtingų lipidų rūšių pusiausvyra, jie tampa rimta grėsme sveikatai. Pagrindiniai rodikliai, kuriuos gydytojas mato jūsų tyrimo atsakyme, yra keturi.
Bendrasis cholesterolis
Tai yra visų kraujyje esančių cholesterolio frakcijų suma. Nors šis skaičius suteikia pradinę informaciją apie paciento būklę, jis vienas pats nėra pakankamas tiksliai diagnozei nustatyti. Net jei bendrasis cholesterolis neviršija normos ribų, vis tiek gali egzistuoti disbalansas tarp „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio, kuris kelia pavojų širdžiai. Todėl visada būtina vertinti visus tyrimo komponentus atskirai.
Mažo tankio lipoproteinai (MTL) – „blogasis“ cholesterolis
Tai turbūt svarbiausias rodiklis vertinant širdies ligų riziką. MTL cholesterolis dažnai vadinamas „bloguoju“, nes būtent jis turi tendenciją nusėsti ant vidinių kraujagyslių sienelių. Per ilgą laiką šios nuosėdos kaupiasi, oksiduojasi ir formuoja vadinamąsias aterosklerozines plokšteles. Šios plokštelės siaurina kraujagyslių spindį, mažina jų elastingumą ir trukdo normaliai kraujotakai. Kuo didesnis MTL rodiklis, tuo didesnė rizika, kad kraujagyslės užsikimš.
Didelio tankio lipoproteinai (DTL) – „gerasis“ cholesterolis
Priešingai nei MTL, DTL cholesterolis atlieka apsauginę funkciją ir yra vadinamas „geruoju“. Jo pagrindinė užduotis – surinkti cholesterolio perteklių iš kraujagyslių sienelių bei kitų audinių ir transportuoti jį atgal į kepenis, kur jis yra suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo. Aukštas DTL lygis yra labai pageidaujamas, nes jis padeda apsaugoti širdį ir kraujagysles nuo aterosklerozės. Jei šio rodiklio trūksta, net ir nedidelis „blogojo“ cholesterolio kiekis gali tapti pavojingas.
Trigliceridai
Tai dar viena kraujo riebalų rūšis, kuri organizme tarnauja kaip energijos atsargos. Kai suvalgome daugiau kalorijų nei mūsų organizmas gali sunaudoti (ypač iš paprastųjų angliavandenių, cukraus ir alkoholio), kepenys paverčia šį perteklių trigliceridais. Didelis trigliceridų kiekis kraujyje, ypač kartu su žemu DTL ir aukštu MTL cholesteroliu, drastiškai padidina širdies smūgio, insulto bei kasos uždegimo (pankreatito) riziką.
Kodėl kraujo lipidų tyrimas yra gyvybiškai svarbus širdies ir kraujagyslių sistemai?
Mūsų širdies raumuo ir smegenys reikalauja nuolatinio, nepertraukiamo aprūpinimo deguonimi ir maisto medžiagomis, kurias atneša kraujas. Šį procesą užtikrina sveikos, elastingos ir švarios kraujagyslės. Kai kraujyje cirkuliuoja per didelis kiekis „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų, pradedamas aterosklerozės procesas. Iš pradžių kraujagyslės sienelėje atsiranda mikroskopinių pažeidimų, į kuriuos ir prasiskverbia MTL cholesterolis. Organizmo imuninė sistema reaguoja į tai kaip į svetimkūnį, siųsdama uždegimines ląsteles, kurios ilgainiui virsta kietomis apnašomis – plokštelėmis.
Šios plokštelės ne tik siaurina kraujagyslę, keldamos kraujospūdį ir versdamos širdį dirbti žymiai sunkiau, bet ir gali bet kurią akimirką plyšti. Plokštelei plyšus, toje vietoje akimirksniu susidaro kraujo krešulys (trombas). Jei šis trombas visiškai užblokuoja vainikinę širdies arteriją, dalis širdies raumens apmiršta – įvyksta miokardo infarktas. Jei užblokuojama arterija, maitinanti smegenis, įvyksta išeminis insultas. Išsamus lipidų tyrimas leidžia gydytojams pamatyti šią grėsmę gerokai anksčiau, nei plokštelės tampa kritinio dydžio, ir imtis veiksmų šiam pražūtingam procesui sustabdyti ar net iš dalies atsukti atgal.
Kam ir kaip dažnai rekomenduojama atlikti šį tyrimą?
Nors anksčiau buvo manoma, kad cholesterolio problemas turi tik vyresnio amžiaus ar antsvorio turintys žmonės, šiuolaikinė medicina teigia ką kita. Genetiniai polinkiai, sėslus gyvenimo būdas, ilgalaikis stresas ir perdirbto maisto vartojimas lemia tai, kad padidėjęs cholesterolio lygis randamas net ir jauniems, išoriškai liekniems asmenims. Remiantis tarptautinėmis kardiologų rekomendacijomis, tyrimo dažnumas turėtų būti nustatomas individualiai, atsižvelgiant į tam tikrus rizikos veiksnius.
- Sveikiems suaugusiems: Pirmą kartą atlikti išsamų tyrimą rekomenduojama sulaukus 20 metų. Jei rezultatai geri ir nėra jokių kitų rizikos veiksnių, tyrimą pakanka kartoti kas 4–6 metus.
- Vyresniems asmenims: Vyrams nuo 45 metų ir moterims nuo 55 metų (arba po menopauzės) tyrimą reikėtų atlikti kas 1–2 metus, nes su amžiumi medžiagų apykaita lėtėja, o širdies ligų rizika natūraliai auga.
- Žmonėms, turintiems rizikos veiksnių: Jei sergate cukriniu diabetu, turite aukštą kraujospūdį, viršsvorį, rūkote arba jūsų šeimos istorijoje yra buvę ankstyvų širdies infarktų ar insultų atvejų, tyrimą gali tekti atlikti kasmet ar net dažniau pagal gydytojo nurodymus.
- Vaikams: Jei šeimoje yra patvirtinta šeiminė hipercholesterolemija (genetinė liga, lemianti itin aukštą cholesterolį), tyrimas gali būti skiriamas vaikams jau nuo 9 iki 11 metų amžiaus.
Kaip tinkamai pasiruošti lipidogramos tyrimui?
Norint, kad kraujo analizės rezultatai būtų kuo tikslesni ir objektyviai atspindėtų jūsų organizmo būklę, tyrimui būtina tinkamai pasiruošti. Nors kai kurios modernios laboratorijos teigia, kad bendrajam cholesteroliui tirti nevalgius būti nebūtina, išsamiam lipidų profiliui, ypač trigliceridų lygiui nustatyti, pasiruošimas išlieka labai svarbus.
- Atsisakykite maisto prieš tyrimą: Rekomenduojama nevalgyti ir negerti jokių kaloringų gėrimų nuo 9 iki 12 valandų prieš kraujo pridavimą. Geriausia tyrimą atlikti ryte, atėjus po nakties miego nevalgius.
- Gerkite tik vandenį: Tyrimo rytą galima atsikėlus išgerti šiek tiek paprasto geriamojo vandens. Tai ne tik neiškreips rezultatų, bet ir palengvins kraujo paėmimo procedūrą, nes kraujas nebus per daug tirštas. Kavos, arbatos ir sulčių teks atsisakyti.
- Venkite alkoholio: Likus mažiausiai 24 valandoms iki tyrimo, visiškai atsisakykite bet kokių alkoholinių gėrimų. Alkoholis gali stipriai, bet trumpam padidinti trigliceridų lygį kraujyje, todėl rezultatas bus netikslus.
- Ribokite riebų maistą išvakarėse: Dieną prieš tyrimą patariama valgyti įprastai, tačiau vakarienei venkite itin riebaus, sunkaus, kepto maisto ar greitojo maisto patiekalų.
- Palaikykite įprastą fizinį aktyvumą: Prieš tyrimą nereikėtų pradėti intensyvių, jums neįprastų treniruočių, nes stiprus fizinis stresas gali laikinai pakeisti kraujo rodiklius.
Natūralūs būdai pagerinti kraujo lipidų rodiklius
Jeigu tyrimo rezultatai parodė nukrypimus nuo normos, tai dar nereiškia, kad jums nedelsiant bus paskirti vaistai. Ankstyvose stadijose, kai širdies ir kraujagyslių ligų rizika dar nėra aukšta, gydytojai dažniausiai rekomenduoja keisti gyvenimo būdą. Mūsų kasdieniai įpročiai daro milžinišką įtaką tam, kaip mūsų kepenys sintetina ir apdoroja cholesterolį.
Pirmiausia dėmesį reikėtų atkreipti į mitybą. Svarbu maksimaliai sumažinti sočiųjų riebalų (kurių gausu riebioje mėsoje, svieste, riebiame sūryje) ir visiškai atsisakyti transriebalų (randamų pramoniniuose kepiniuose, margarinuose). Mitybą reikėtų praturtinti tirpiomis maistinėmis skaidulomis – avižomis, ankštinėmis daržovėmis, obuoliais, kriaušėmis. Skaidulos žarnyne prisijungia prie cholesterolio molekulių ir pašalina jas iš organizmo, neleisdamos joms patekti į kraują. Taip pat labai svarbu vartoti maistą, kuriame gausu Omega-3 riebalų rūgščių, pavyzdžiui, riebią žuvį (lašišą, skumbrę, sardines), graikinius riešutus bei linų sėmenis. Omega-3 rūgštys padeda didinti „gerojo“ DTL cholesterolio lygį ir mažina trigliceridų kiekį.
Kitas esminis veiksnys yra reguliarus fizinis aktyvumas. Aerobinės treniruotės, tokios kaip greitas ėjimas, bėgimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu, bent 150 minučių per savaitę gali reikšmingai padidinti DTL ir sumažinti MTL cholesterolio kiekį. Taip pat fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno svorį. Net ir nedidelis, 5-10 procentų kūno masės sumažinimas (jei turite antsvorio), gali dramatiškai pagerinti jūsų kraujo tyrimo rezultatus. Be to, būtina mesti rūkyti, nes tabako dūmai pažeidžia kraujagyslių sieneles ir mažina apsauginio „gerojo“ cholesterolio kiekį.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie lipidogramą
Ar galima visiškai atsisakyti cholesterolio su maistu ir taip išspręsti problemą?
Ne, tai yra mitas. Tik apie 20 procentų kraujyje esančio cholesterolio gauname su maistu. Likusius 80 procentų gamina pačios kepenys, nes cholesterolis yra gyvybiškai svarbus ląstelėms ir hormonams. Jei su maistu negausite jokio cholesterolio, kepenys gali pradėti jo gaminti dar daugiau. Svarbu ne atsisakyti visų riebalų, o pakeisti bloguosius riebalus geraisiais (augaliniais, Omega-3).
Ar ilgalaikis stresas gali padidinti cholesterolio kiekį?
Taip, moksliniai tyrimai rodo, kad chroniškas stresas turi tiesioginės įtakos kraujo lipidų lygiui. Streso metu organizmas išskiria hormoną kortizolį, kuris skatina kepenis gaminti daugiau cholesterolio ir trigliceridų tam, kad organizmas turėtų energijos „kovoti arba bėgti“. Be to, stresas dažnai skatina netinkamus mitybos įpročius bei fizinio aktyvumo stoką.
Kodėl liekni ir aktyviai sportuojantys žmonės taip pat gali turėti aukštą cholesterolį?
Tai dažniausiai susiję su genetika. Šeiminė hipercholesterolemija yra paveldima būklė, kai organizmas tiesiog nesugeba efektyviai pašalinti „blogojo“ cholesterolio iš kraujo, nepriklausomai nuo žmogaus dietos ar sporto. Tokiais atvejais, net ir laikantis idealiausio gyvenimo būdo, gali prireikti medikamentinio gydymo.
Ar aukštas cholesterolis sukelia kokius nors juntamus simptomus?
Beveik visais atvejais padidėjęs kraujo riebalų kiekis neturi absoliučiai jokių simptomų, kol neįvyksta kraujagyslių užsikimšimas. Labai retais, ekstremaliai aukšto cholesterolio (dažnai genetiniais) atvejais, odoje aplink akis ar ant sausgyslių gali atsirasti gelsvų riebalinių sankaupų, vadinamų ksantomomis. Tačiau dauguma žmonių apie problemą sužino tik atlikę kraujo tyrimą arba, deja, jau patyrę širdies smūgį.
Veiksmų planas gavus tyrimo rezultatus
Gavus laboratorinio tyrimo atsakymus, svarbiausia nebandyti diagnozuoti ligos savarankiškai, lyginant skaičius su internete randamomis normomis. Normos ribos kiekvienam žmogui yra labai individualios ir tiesiogiai priklauso nuo jo amžiaus, lyties, gretutinių ligų ir bendros širdies bei kraujagyslių ligų rizikos. Todėl kitas jūsų žingsnis visada turėtų būti vizitas pas šeimos gydytoją arba gydytoją kardiologą. Specialistas atidžiai įvertins jūsų MTL, DTL, bendrojo cholesterolio bei trigliceridų santykį, apskaičiuos širdies ligų riziką per ateinančius dešimt metų ir sudarys aiškų veiksmų planą.
Jei nukrypimai nedideli, jums greičiausiai bus paskirta koreguoti dietą, padidinti fizinį krūvį ir po kelių mėnesių tyrimą pakartoti. Tačiau, jei matoma didelė kraujagyslių pažeidimo rizika arba jei gyvenimo būdo pokyčiai nedavė laukiamo rezultato, gydytojas gali paskirti cholesterolio kiekį mažinančius vaistus, pavyzdžiui, statinus. Svarbiausia prisiminti, kad laiku atliktas tyrimas ir nuoseklus bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros specialistais yra galingiausias ginklas siekiant išsaugoti stiprią, sveiką ir ilgai plakančią širdį.
